Naujiena

Apie knygas, skaitymą, skaičius ir lietuviškąją literatūrą – pokalbis su knygos pristatymo konkurso  drauge, tinklaraštininke LINA GIRČYTE-JUŠKE („FANTASTIŠKŲ (-OS) KNYGŲ ŽIURKĖS“).

Kas slepiasi po Fantastiškų knygų žiurkių vardu? 

Dvi tinklaraštį pradėjusios rašyti klasiokės Lina ir Giedrė – knygų mylėtojos, kurios savo knygines diskusijas sugalvojo perkelti į tinklaraštį. Dabar kol kas tinklaraštį  ir socialiniuose tinkluose rašau viena, Giedrė po pertraukos taip pat po trupučiuką sugrįžta, tad nenustebkite, jei kartais atrodys, kad kalbuosi pati su savimi, nes iš tiesų esame dviese.

Kiek laiko ir kaip populiarinate skaitymą? Kuo labiausiai patinka ši veikla?

Tinklaraščiui tiek pat metų kaip ir mano sūnui – tuoj 14. Man labai lengva prisiminti, nes pradėjome, kai jam buvo gal mėnuo. Atrodė, kad visiškai neįmanoma pradėti kažką nauja su naujagimiu rankose, bet Giedrė įtikino, o ta idėja vėliau visiškai mane pasiglemžė. Kaip matote, iki šiol Tinklaraštis yra vieta, kur galima rasti visas skaitytų knygų apžvalgas, na, o socialiniuose tinkluose galima papildomai rasti įspūdžių iš knyginių renginių, kuriuose lankausi, „tiesiogines transliacijas” iš Vilniaus knygų mugės, kuriai specialiai imu atostogų, rekomendacijas ir spėliojimus, kas laimės literatūrines premijas, ir visa, kas šauna į galvą. Turime subūrę fantastišką bendruomenę, su kuria kartu skaitome, dalijamės įspūdžiais ir šiaip plepam.

Tokia veikla mane veža (kitu atveju to apskritai nedaryčiau). Sutikau pačių fainiausių žmonių, perskaičiau krūvas knygų (iki tinklaraščio skaičiau daug, bet ne TIEK kaip dabar) ir šiaip patiriu daug gerų emocijų.

Kas jums yra skaitymas? Ką mėgstate skaityti ir kaip atsirenkate?  

Skaitymas man yra poilsis ir laikas su savimi. Kai ilgiau nepaskaitau, pradedu raganėti. Tada tiesiog geriau nueiti bent 15 minučių paskaityt. Visam pasauliui nuo to bus tik geriau. Skaitau įvairias knygas – tiek grožines, tiek negrožines, nors grožines mieliau. Lengvesnio žanro kūrinių mėgstu klausyti audioformatu angliškai, sudėtingesnes skaitau popierines. Nelabai pavyksta prisijaukinti elektroninio formato. Galiu skaityti, tačiau nėra taip smagu kaip popierines.

Pastebėjau, kad skonis kiek keičiasi. Man atrodo, dabar skaitau daugiau sudėtingesnių knygų, labiau mėgaujuosi visokiomis literatūrinėmis įmantrybėmis, bet gal taip yra ir todėl, kad dabar pasirinkimas milžiniškas, vis daugiau išverčiama kūrinių, kurių – maniau – niekada niekas nevers, nes per brangu, neras skaitytojo ir t. t. Džiaugiuosi, kad daugeliu atvejų buvau neteisi.

Knygas atsirenku įvairiai – pagal autorių, leidėją, vertėją, rekomendacijas, net viršelį. Tik nebeskaitau knygų aprašymų nugarėlių, nebent porą pirmų eilučių – ne visada leidėjams pavyksta gerai aprašyti knygą, kad būtų nei per daug, nei per mažai.

Ideali skaitymo vieta/laikas/būsena? Kiek maždaug knygų perskaitote?

Daugiausia skaitau vakarais lovoje. Neseniai pagaliau įsirengiau skaitymo kampelį – su foteliu, toršeru, staliuku knygai ir arbatos puodeliui. Tiesa, ant vargšo stalelio jau formuojasi knygų bokštai, tad puodelį dažniausiai tenka įspraust. Labai mėgstu skaityt lėktuvuose. Kelios valandos be interneto – idealus laikas nuo visko atsiriboti ir nerti į knygą.

Tinklaraščio pradžioje perskaitydavau apie 50 ir atrodydavo labai daug, dabar perskaitau/perklausau apie 100 per metus. Tiesa, šitas skaičius nieko nereiškia. Jei skaityčiau vien storules, gal būtų tik 30. Jei vien detektyvus, gal dar daugiau nei 100. Skaičius tikrai nėra esmė. Svarbiausia, kad metų pabaigoje apžvelgiant perskaitytas knygas sąraše būtų kuo daugiau įsimintinų ir vertingų. O aprašau visas perskaitytas, nes tinklaraštis – tarsi archyvas, kiekviena čia palieka pėdsaką.

Ar turite pačią pačiausią knygą? Koks būtų jūsų rekomenduojamų knygų dešimtukas?

Neturiu pačiausios knygos. Kasmet bandau išrinkti palikusią didžiausią įspūdį metų knygą, jas visas galima rasti tinklaraštyje. Net dešimtuko nesugebėčiau sudaryti, nes su laiku tos geriausios keičiasi, prisitaiko pagal aktualijas, sušvinta naujom spalvom ir įgauna naujų prasmių. Jei kalbėtume apie 2023-iuosius, geriausios būtų šios:

Ričardo Gavelio „Vilniaus pokeris“, Michaelio Ende „Momo“, Rachel Cusk trilogija „Kontūrai“, „Tranzitas“ ir „Kudos“, Danutės Kalinauskaitės „Baltieji prieš juoduosius“, Agnės Žagrakalytės „Triukšmaujantys: katalikai“, Suzannos Clarke „Piranezis“. Labai patiko Anthony Horowitzo detektyvų serija „The World is a Murder“, „A Sentence is a Death“, „A Line to Kill“ ir „The Twist of a Knife“, Annie Ernaux „Įvykis“, Jurgos Tumasonytės „Naujagimiai“, Haskos Šyjan „Už nugaros“, Johno Steinbecko „Į rytus nuo Edeno“, Tove Ditlevsen „Kopenhagos trilogija“, Andy Weiro „Projektas „Sveika, Marija“, Narine Abgaryan „Simonas“, Douglaso Stuarto „Šugis Beinas“, Akvilinos Cicėnaitės „Tylos istorija“. Visos puikios, kaip išrinkti tik vieną? Tiesiog neįmanoma.

Jei dalyvautumėte knygos pristatymo konkurse, ką pristatytumėte?   

Jei pristatinėčiau, tai gal kažką iš neseniai skaitytų, vieną iš ką tik išvardintų, nes šviežiausi įspūdžiai. Taip pat norėčiau paragint atsigręžt į lietuvių autorius, kurių šiemet perskaičiau neįtikėtinai daug. Labai džiaugiuosi, kad pagaliau juos skaitant nebereikia galvoti: „kaip lietuviams, tai neblogai“.