Naujausios knygos

Atšiauriame siurrealistiniame kraštovaizdyje bevardis pasakotojas varžosi su vyriškiu, žinomu kaip komendantas, apsėstas minties surasti ir į savo valdžią paimti nuo jo bėgančią į silfidę panašią būtybę albinosiškais plaukais, vadinamą tiesiog mergina. Sadistiškas tos keistos, trapios jaunos moters persekiojimas vyksta apokaliptiniame fone – planetai gresia katastrofa: visur nepaliaujamai braunasi ledas...

Nuo pat pirmo leidimo 1967 m. „Ledas“ užbūrė skaitytojus nevienareikšmiškumu, daugiasluoksnėmis prasmėmis kaip priklausomybės alegorija, giliai įstringanti ekologinės apokalipsės vizija, feministinės mokslinės fantastikos pavyzdys. Svarbiausias kultinės rašytojos kūrinys – romanas „Ledas“ – tai neužmirštamas, prikaustantis dėmesį tour de force.

Anna Kavan (tikr. Helen Woods) gimė 1901 m. Kanuose, vaikystę praleido Europoje, JAV ir Didžiojoje Britanijoje. Visą gyvenimą ją persekiojo turtinga efektingos išvaizdos motina, šalia kurios tėvas atrodė blankus šešėlis. Dukart ištekėjusi ir išsiskyrusi, Helen ėmė rašyti gyvendama su pirmuoju vyru Birmoje ir iš pradžių skelbė savo kūrinius santuokine Ferguson pavarde. Ankstyvąją rašytojos kūrybą sudaro šiek tiek ekscentriški romanai iš grafysčių apie Londoną gyvenimo, tačiau žlugus antrajai santuokai viskas pasikeitė.

Po skyrybų Helen Ferguson patyrė pirmą iš daugelio nervinių krizių ir buvo uždaryta į psichiatrijos kliniką Šveicarijoje. Po šio įkalinimo ji pasirodė nauju Annos Kavan – 1930 m. išleisto savo romano „Palik mane ramybėje“ (Let Me Alone) pagrindinės veikėjos – vardu, visiškai pasikeitusi išoriškai ir prakalbusi nauju stiliumi. Ji periodiškai patirdavo psichikos ligos priepuolius ir daug metų buvo priklausoma nuo narkotikų – 3-iajame deš. pradėjo vartoti heroiną ir nemetė iki mirties: šie rašytojos gyvenimo aspektai ryškiai atsispindi jos kūryboje. Ji sunaikino visą savo asmeninę korespondenciją ir beveik visus dienoraščius, šitaip pasiekdama tikslą tapti „viena geriausiai saugomų paslapčių pasaulyje“.

Anna Kavan mirė 1968 m. nuo širdies nepakankamumo, netrukus po garsiausio savo kūrinio – romano „Ledas“ išleidimo.