Įvykis

Panevėžio regiono viešųjų bibliotekų specialistų stažuotė Olandijoje

2024 05 14

Gegužės 6–10 d. Panevėžio regiono viešųjų bibliotekų specialistai dalyvavo Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos projekto „Kultūros sektoriaus bendrųjų, vadybinių ir profesinių kompetencijų tobulinimas“ finansuotoje stažuotėje Amsterdame, Olandijoje. Stažuotėje dalyvavo ir Pasvalio Mariaus Katiliškio viešosios bibliotekos atstovė, kultūrinės veiklos vyriausioji vadybininkė Edita Jareckaitė. Stažuotės tema buvo dirbtinis intelektas (toliau DI) ir jo pritaikymo būdai bibliotekose.

Vizito Amsterdame metu dalyvauta Amsterdamo Universiteto organizuotose mokymuose apie dirbtinio intelekto pritaikymą Lietuvos bibliotekoms. Amsterdamo Vrije Universitetas (VU) yra prestižinis universitetas Olandijoje, žinomas dėl savo aukštos kokybės mokslinių tyrimų ir tarptautinės bendruomenės ir yra vienas iš dviejų didelių, valstybės finansuojamų mokslinių tyrimų universitetų. Vrije Universitetas (VU) naudoja dirbtinio intelekto (AI) technologijas įvairiose srityse, įskaitant mokslinius tyrimus, švietimą, sveikatos priežiūrą ir verslą. AI gali būti naudojamas moksliniuose projektuose, siekiant analizuoti didelius duomenų kiekius arba modeliuoti sudėtingus procesus. Be to, VU gali pasiūlyti specializuotų programų, skirtų AI ir mašininio mokymosi studijoms. Vizito metu buvo dalyvauta mokymuose „Dirbtinis intelektas ir jo pritaikymo būdai bibliotekose“, kuriuos vedė Martynas Vaznonis, šio universiteto dirbtinio intelekto studijų magistrantas ir dirbtinio intelekto konsultantas. Jų metu, Panevėžio regiono viešųjų bibliotekų specialistai turėjo progą susipažinti kaip aplamai veikia DI, kaip kuriami algoritmai, neuroninio tinklo modeliai, kas yra kompiuterių rega, sekų generatorius, kaip vyksta duomenų klasifikacija, modeliavimas, kaip kuriami kalbų modeliai, galiausiai, diskutavome kokie yra DI pliusai ir kokie trūkumai.

Mokymams pasibaigus, buvo lankomos kultūrinės įstaigos, kuriuose stebėti realūs DI pritaikymo pavyzdžiai. Pirmiausia aplankyta Amsterdamo miesto centrinė biblioteka „OBA“, kur plačiau susipažinta tiek su bibliotekos paslaugomis, tiek su įvairiais DI panaudojimo būdais. Amsterdamo viešoji biblioteka, arba tiesiog OBA (Openbare Bibliotheek Amsterdam), yra įsikūrusi moderniame uosto rajone šalia Centrinės stoties ir NEMO muziejaus. Bibliotekos tinklas apima Amsterdamo miesto teritoriją ir vienija 28 padalinius. Bibliotekoje yra didžiulė olandų ir tarptautinių žurnalų kolekcija, 600 darbo su kompiuteriu vietų, daugiau nei 1000 vietų darbui. Čia taip pat yra radijo stotis, teatro bei koncertų salės, tūkstančiai knygų, CD ir DVD kolekcijos. Vienas iš bibliotekos vykdomų projektų – „OBA Next“ siekia įtraukti Amsterdamo bendruomenę, mokslo institucijas bei kitus partnerius kartu sukurti modernią ir inovatyvią ateities biblioteką Amsterdamo Zuidoost rajone bei naują inovatyvių paslaugų programą, atitinkančią ateities visuomenės poreikius. Naudojant įvairias išmanias technologijas, buvo kuriama futuristiška biblioteka virtualioje realybėje. Tai kūrybinis bibliotekos bendruomenės ir inovacijas kuriančių specialistų bendras darbas bandant įsivaizduoti kokia turėtų būti ateities biblioteka. Bibliotekos vaizdiniai matomi šioje virtualioje realybėje buvo kurti naudojant DI įrankius. Prisiregistravę vartotojai šioje erdvėje gali užrašyti savo idėjas, dalinti nuomonėmis apie tai kokia turi būti moderni Amsterdamo biblioteka.

Be to, bibliotekoje organizuojamos įvairios neformalaus suaugusiųjų švietimo veiklos. Mokymų temos: kritinis mąstymas, dizainas, fotografija, marketingas, programavimas (HTML, PHP Development, WordPress), komunikacija, skaitmeniniai įgūdžiai (pradedantiesiems, darbas online, socialinių tinklų valdymas, Facebook verslui ir t.t.), lyderystė, komandos valdymas, viešasis kalbėjimas, „Microsoft Office“ paketas, produktyvumo gerinimas, kalbų mokymas. Nauja mokymo programa – Dirbtinis intelektas (ChatGPT pradmenys, „Parašyk knygą su ChatGPT“, paveikslėlių kūrimas su „Midjourney“).

Amsterdamo valstybiniame muziejus (Rijksmuseum) susipažinta su nauja dirbtinio intelekto technologija, su kuria atkuriami paveikslai ar prarastos jų dalys. Rijksmuseum yra vienas žymiausių meno muziejų Amsterdame. Muziejuje eksponuojama daugiau nei 8 tūkstančiai meno kūrinių, chronologiškai apimančių laikotarpį nuo viduramžių iki XX a. pradžios. DI muziejuje naudojamas lankytojų patirties gerinimui, parodų kuravimui, auditorijos įtraukimui, analizei ir kt. DI buvo panaudotas restauruojant bene žymiausią olandų dailininko Rembranto (1606–1669) šedevrą „Nakties sargyba„ (The Night Watch), sukurtą 1642 m. vaizduojantį Amsterdamo civilinės sargybos narius. XVIII a. pradžioje paveikslas buvo apkirptas ir neteko dviejų kompozicijos figūrų dešinėje perkeliant jį iš Amsterdamo civilinės sargybos į miesto rotušę tam, kad tilptų naujoje erdvėje. Operacijos „Nakties sargyba“ tyrimų komandai pavyko padaryti itin išsamią „Nakties sargybos“ nuotrauką. Dirbtinis intelektas buvo panaudotas norint sujungti mažesnes nuotraukas, kad susidarytų galutinis didelis vaizdas, kurio bendras failo dydis yra 5,6 tarabaito. Šį 717 gigapikselių vaizdą galima žiūrėti Rijksmuseum svetainėje. Tai yra didžiausias visų laikų skaitmeninis meno kūrinio vaizdas. https://www.rijksmuseum.nl/en/stories/operation-night-watch/story/artificial-intelligence

Galiausiai, bibliotekininkai apsilankė pirmoje pasaulyje dirbtinio intelekto galerijoje „Dead End Gallery“, kur sužinojo apie dirbtinio intelekto pritaikymo galimybes vizualiems bibliotekų sprendimams. Galerijos kuratorius pasakojo, kad pirmiausia buvo susitarta su programuotojais, kad šie sukurtų programinę įrangą su sukurtais išgalvotais menininkais. Tada dirbtiniai menininkai pradėjo kurti savo unikalius meno kūrinius. Kaip ir bet kuris sukurtas menas, taip ir šis, kurtas DI, yra įvertintas gana nepigiai. Paveikslų kainos siekia nuo 3 000 iki 10 000 Eurų. Susitikimo metu diskutavome kokia yra visuomenės reakcija į tokius kūrinius, kas yra menas ir ar DI kurti vaizdiniai gali būti meno kūriniai.

Stažuotės metu, Panevėžio regiono viešųjų bibliotekų specialistai turėjo puikią progą ne vien plačiau sužinoti kaip dirba DI, bet ir pamatyti iš arčiau, kaip šią šiuolaikinę technologiją galima pritaikyti kultūriniuose ir švietimo procesuose, kas galėtų pasitarnauti organizuojant suaugusiųjų neformalaus švietimo ar įvairias kompetencijų kėlimo veiklas bibliotekose.