Įvykis

Balandžio 17-ąją Pasvalio Mariaus Katiliškio viešojoje bibliotekoje įvyko konferencija, skirta vienai ryškiausių mūsų krašto asmenybių – gydytojui, mokslininkui, visuomenės veikėjui Petrui Avižoniui. Šiemet minime jo 150-ąsias gimimo metines. Nors visuomenei jis dažniausiai žinomas kaip akių gydytojas, šio renginio metu akcentuota kita – mažiau pažinta, bet ne mažiau svarbi – Avižonio pusė: kalbininko, publicisto, visuomenininko.

Renginį pradėjusi Regina Grubinskienė, Lietuvių kalbos draugijos Pasvalio Petro Būtėno skyriaus pirmininkė, ne tik supažindino su konferencijos tikslu, bet ir iškart įtraukė auditoriją klausimu – ar žinote, kur Pasvalyje stovi paminklas Petrui Avižoniui? Tai tapo puikiu atspirties tašku pradėti kalbą apie žmogų, kurio gyvenimas buvo susijęs su tautiškumu, kalbos kultūra ir ryškiais šviesuoliais, tarp kurių – rašytoja Žemaitė. Būtent apie šią bičiulystę ir pasakojo R. Grubinskienė – su šiluma ir šypsena primindama, kaip Žemaitė vadino Avižonį „Avižėle“, kaip lankydavosi Pasvalyje ir su juo palaikė gyvą ryšį.

Pirmasis konferencijos pranešimas atskleidė dar vieną svarbią P. Avižonio gyvenimo dalį – jo santykį su kalba. Lionė Lapinskienė, atvykusi iš Panevėžio, pristatė Avižonį kaip Jono Jablonskio mokinį ir bendramintį. Kalbėta apie pirmąsias lietuvių kalbos gramatikas, apie tai, kaip Peterburge pradėtas kalbinis darbas vėliau virto svarbiu indėliu į lietuvių kalbos formavimąsi. L. Lapinskienė pabrėžė, kad Avižonis buvo ne tik gydytojas, bet ir kalbos puoselėtojas, prisidėjęs prie tautinės savimonės stiprinimo.

Trečiasis konferencijos akcentas – išsamus Petro Avižonio gyvenimo kelias nuo Pasvalio iki Kauno. Pasvalio krašto muziejininkė Bronislava Lapinskaitė pasidalijo ne tik biografinėmis detalėmis, bet ir mažiau žinomomis istorijomis apie Avižonio šeimą, ryšius su knygnešiais, brolių veiklą ir kultūrinį palikimą. Pranešimas buvo lyg kelionė laiku, kviečianti iš naujo atrasti šį žmogų platesniame kontekste.

Konferencijos dalyviai vėliau išėjo iš bibliotekos – pažinti Avižonio palikimo gyvai. Ekskursijos metu, kurią vedė muziejininkė Bronislava Lapinskaitė, aplankyta Avižonių sodybos vieta, tėvų kapas senosiose kapinėse, paminklas P. Avižonio vardu pavadintoje gatvėje, o taip pat – ekspozicija Pasvalio krašto muziejuje. Įspūdį paliko ir galimybė pavartyti vieną reikšmingiausių Avižonio darbų – „Akių ligų vadovą“. Šilto žmogiškumo akcentą susitikimui suteikė ir prisiminimai, kuriais pasidalijo Avižonio giminaitė.

Ši diena buvo ne tik proga paminėti jubiliejų, bet ir naujai pažvelgti į žmogų, kuris sugebėjo sujungti mokslą, kalbą ir žmogišką artumą.