Įvykis

Jono Mikelinsko palikimas atgimė teatro scenoje

2022 06 23

Kevirtadienį galėjai justi, kad prasideda miesto šventė... O biblioteka švęsti pradėjo teatriškai!
Pasvalio krašto muziejuje Pasvalio Gintaro Kutkausko teatras pristatė teatralizuotą pasakojimą „Susipažinkim – Tiesos rašytojas“, skirtą Jono Mikelinsko (1922–2015) šimtosioms gimimo metinėms. Jį kūrė režisierė Ramunė Uždavinienė drauge su Aurelija Kutkauskiene.
Tai – unikalus bendras teatro ir bibliotekos projektas. Gera susivienyti ir kūrybiškai pasigilinti į krašto kūrėjų gyvenimą ir palikimą.
Simboliška, kad Jonas Mikelinskas pagerbtas kaip tik Joninių išvakarėse.
Kūrybiškai, su gyvomis dainomis ir šokių rateliais, prancūzų kalbos ir pasvaliečių tarmės epizodais, aktoriai perteikė Jono Mikelinsko gyvenimo ir kūrybos vingius. Ir tikromis ašaromis...
Koks gerbiamas buvo prancūzų kalbos mokytojas Saločiuose ir Onuškyje.
Ramunė vėliau prisiminė ir savo mamos pasakojimus – J. Mikelinskas jai dėstęs prancūzų kalbą. Su šypsena pasakojo, kaip kaimo mergaitės sutirpdavo, išgirdusios gražų mokytoją šnekant užsienietiškai...
Kaip sunku, bet žmogiškai būtina buvo išlikti teisingam. Nepasiduoti sovietiniam amoralumui ir tiesos nuvertėjimui.
Skambėjo ištraukos iš J. Mikelinsko kūrinių, prisiminimų apie jį, kalbos Sausio 13-osios išvakarėse.
Už Tėvynės Tiesos saugojimą kentėjo, buvo baudžiamas. Bet laikėsi to, kuo tikėjo. Apie pokarį rašė nepagražindamas, nenutylėdamas. Man buvo svarbiausia sąžinė – tvirtino ir savo principo laikėsi.
Turime būti pasiruošę ne tik laisvę džiugiai sutikti, bet ir sunkiai ginti – ragino, ugdydamas lietuvių sąmoningumą.
Draudžiamas, spaudžiamas kritikų, neliūdėjo. Grįždavo į tėvų namus. Ir klėtelėje rašydavo... Jį vedė viltis, laisvė ir ryžtas veikti. Nežmoniškai stiprus tikėjimas Lietuvos ateitimi... Tai įkvepia ir šiandien.
Šia proga į Pasvalį atvyko ir rašytojo sesuo Paulė Mikelinskaitė bei giminaičiai!
Paulė pasidalijo ir savo prisiminimais. Scenoje išvydo brolio gyvenimą... kuriame buvo visko. Bet svarbiausia – neišduoti Tėvynės.
Už įprasmintą žymaus kraštiečio atminimą dėkojo meras Gintautas Gegužinskas. O bibliotekos direktorė Danguolė Abazoriuvienė džiaugėsi, kad Lietuvos kultūros taryba, savo laiku nerėmusi Jono Mikelinsko kūrybos, palaikė šį projektą!
Aktoriai ir žiūrovai susikibo rankomis bei kartu užtraukė dainą Lietuvai. Tikime, Jonas šypsosi savo kuklia, bet šviesia šypsena...