Bibliotekos leidiniai

Biblioteka tau

Pasvalio Mariaus Katiliškio viešosios bibliotekos 80-mečiui skirtas leidinys, kurį sudaro bibliotekos direktorės Danguolės Abazoriuvienės įžanginis žodis, pateikiama trumpa bibliotekos istorija nuo 1937 metų iki šių dienų, glaustai ir aiškiai pristatoma bibliotekos veikla, pateikiama svarbiausia kontaktinė informacija. Panaudotos fotografo Vido Dulkės ir bibliotekos darbuotojų nuotraukos. Maketavo Agnė Naunikaitė. Spausdino UAB „Panevėžio spaustuvė“. Tiražas 200 egz.

Dvylika metų:

Naujoji kraštiečio, bibliotekos bičiulio, rašytojo, išeivijos savaitraščio „Tėviškės žiburiai“ redaktoriaus Česlovo Senkevičiaus knyga „Dvylika metų“ – prasmingiausias Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dienos atminties ženklas. Į knygą sudėti 72 autoriaus atrinkti publicistiniai straipsniai (vedamieji), publikuoti savaitraštyje 2002–2013 metais, liudija mūsų lietuviškos spaudos gyvastingumą, tampa dabarčiai itin aktualiu viešojo gyvenimo dokumentavimo šaltiniu. Niekas nepaneigs, kad vedamieji yra vertybinį laikraščio svorį lemianti kūryba. Ir kai jie įžvalgiai, išmintingai, raiškiu stiliumi dokumentuoja gyvenamąjį metą, išliekamoji vertė garantuota. Knyga jau pasklido po Lietuvą, Išeiviją, sujungia ir Lietuvą ir po pasaulį išsibarsčiusius lietuvius. Plačiau apie knygą skaitykite išeivijos kultūrininko Antano Dundzilos straipsnį.

Ilgai nenujautėme, kad anapus Atlanto, Toronte, lietuvių savaitraščio „Tėviškės žiburiai“ redakcijoje darbuojasi mūsų kraštietis. Vieną 2001 m. dieną į redakciją nukeliavo savojo krašto žmogaus ieškantis mūsų laiškas. Netrukus jau skaitėme viltingą atsiliepimą. Tai ir buvo lemtingas gimtinės durų atvėrimas, bičiulystės ryšių pradžia. Dabar tie ryšiai susilieja knygoje „Dvylika metų“, kurią Česlovas Senkevičius, kaip ir knygą „Trys iki šimto“, patikėjo išleisti bibliotekai. Tai dovana Pasvalio kraštui. Ir autoriaus grįžimas gimtinėn. Liudija laiške išsakytos mintys: „Dar kartą nuoširdžiai dėkoju už Jūsų pagalbą leidžiant „Dvylika metų“ ir darant viską, kad mieliems tautiečiams atrodyčiau grįžtančiu į savo gimtąjį kraštą. Mano grįžimas – raidės, žodžiai, sakiniai – taip gali atrodyti, nes matomi. Iš tikrųjų aš visada jaučiausi esąs tarp Jūsų. Ir tai man buvo daugiau kaip kasdienė duona, daugiau kaip Dievo gėrybės“.

O ir pats autorius, pasaulį išvydęs Joniškėlyje, geležinkelio stoties viršininko Mečio Senkevičiaus ir joniškėliėtės Veronikos Bekerytės šeimoje, yra kūrybos žmogus, žurnalistas, rašytojas, spaustuvininkas, leidėjas, dirbęs lietuviškose spaustuvėse „Time Press Ltd“, „Litho Art LTD“, Kanadoje trylika metų redagavęs „Skautų aidą“. 1989 m. jaukiai įsikūrė „Tėviškės žiburių“ redakcijoje, o praėjusiais metais šventė savo darbuotės „Tėviškės žiburiuose“ 25-erių metų sukaktį.

Nuo pat vaikystės Česlovui Senkevičiui buvo lemta patirti persikraustymą iš vienos vietos į kitą. Tėvą perkėlus į Petrašiūnus, prasidėjo tolimas nuo gimtinės. Teko gyventi Pakruojyje, Ukmergėje. Mokėsi Pakruojo pradžios mokykloje, Ukmergės gimnazijoje ir mokytojų seminarijoje. Istorinės pervartos nubloškė į Vokietijos DP stovyklas, vėliau – į Kanadą, Torontą. Bet gimtinė visuomet keliavo su autoriaus kūryba, neužmirštamais močiutės Daratos Baltaragytės-Bekerienės pasakojimais. Gimtąjį Joniškėlį aplankė 2005 m. Nuolatiniai ryšiai su Pasvalio Mariaus Katiliškio viešąja biblioteka, jai dovanotas kūrybos ir gyvenimo liudijimų archyvas – savitas autoriaus grįžimas gimtinėn, tėvynės netekties išgyvenimo sumažinimas. Plačiau apie dovanotą archyvą skaitykite...

Kūryba lydėjo nuo vaikystės. Eilėraščius ir miniatiūras rašyti pradėjo dar Pakruojyje, vėliau – rašymas sau, draugams, spaudai. Į viešumą kūryba išėjo po karo mokytojaujant Maironio vardo gimnazijoje Braumšveige: kūrė dramos vaizdelius, eilėraščius, režisavo, rengė spektaklius, bendradarbiavo spaudoje. Svarbiausi kūrybos liudijimai – knygos: „Ketvirtoji upė“ (2000), „Penki taškai...“ (2004), „Trys iki šimto“ (2009) ir ketvirtoji dabar minima. Pirmosios dvi įvertintos Lietuvių rašytojų draugijos (Čikaga) premijomis.

Už Lietuvos vardo garsinimą pasaulyje Česlovas Senkevičius apdovanotas LDK Gedimino kryžiaus ordinu. Kanados lietuvių bendruomenė autoriaus darbus įvertino kultūrininko visuomenininko 2005–2006 metų premija. Kaip ilgametis skautų veikėjas apdovanotas aukščiausiais Lietuvių skautų sąjungos (išeivijoje) ordinais.

Kemėnėjomэ sava krašt' sava šnekt / sudarė Vitalija Kazilionytė, Lijana Markevičienė. – Pasvalys : Pasvalio Mariaus Katiliškio viešoji biblioteka, 2014. – 23 p. : portr., iliustr.

Bibliotekos 2013 metais įgyvendinto projekto „Kalbėkime ir rašykime sava tarme“, skirto saugoti bei plėsti gyvą pasvalietiškos tarmės tradiciją, atskleisti pasauliui tarmės grožį, leidinys, kuriame tarmiškais tekstais ir vaizdais pristatyti bibliotekoje vykę susitikimai su kraštiečiais A. Dovydėnu, O. Dautartaite, V. Braziūnu, J. Glinskiu ir kt.

Vientisos kultūros paveldo skaitmeninės erdvės kūrimas: nuo Pasvalios iki Europeanos : konferencijos pranešimų rinkinys / Pasvalio Mariaus Katiliškio viešoji biblioteka ; sudarytojos: Danguolė Abazoriuvienė, Vitalija Kazilionytė ; kalbos redaktorės: Alma Dunauskaitė, Toma Mikalajūnaitė. – Pasvalys : Pasvalio Mariaus Katiliškio viešoji biblioteka (Panevėžys : UAB „Panevėžio spaustuvė“), 2011. – 90 p. : iliustr.

Bibliotekoje vykusios mokslinės konferencijos, skirtos 2009 metais pradėjusios gyvuoti Pasvalio krašto skaitmeninės bibliotekos „Pasvalia“ sklaidai, pranešimų rinkinys. Publikuojama 10 pranešimų. Leidinį sudarė bibliotekos direktorė Danguolė Abazoriuvienė ir bibliotekos darbuotoja Vitalija Kazilionytė.

Skaityti knygą

Trys iki šimto: novelės, apsakymai / Česlovas Senkevičius. – Kaunas: Pasvalio Mariaus Katiliškio viešoji biblioteka; Pasvalys 2009. – 180 p.: iliustr.

Trečioji Kanadoje gyvenančio rašytojo, žurnalisto, „Tėviškės žiburių“ redaktoriaus Česlovo Senkevičiaus knyga. Savitu, patraukliu stiliumi, vaizdinga kalba parašytose novelėse atsiskleidžia maždaug 40-ies metų laikotarpio išeivijos gyvenimo vaizdai, vienijami egzistencinio nerimo, geriausiai nusakomo autoriaus žodžiais: „keliauta ne į tą pusę, kur norėta, planuota, visu kūnu ir siela geista.“ Rašytojo egzilio patirtis, išreikšta įtaigiomis juoko ir skausmo scenomis, tikrųjų dvasinių vertybių priešinimas sumaterialėjusiam pasauliui, gyvenimo prasmės paieškos sudomins skaitytojus, o kai kas iš jų galbūt čia suras ir save.

Pasvalia: Pasvalio krašto E. biblioteka

Skaityti leidinį

Archyvai, bibliotekos, muziejai: bendradarbiavimo galimybės : seminaro medžiaga / Pasvalio Mariaus Katiliškio viešoji biblioteka. – Pasvalys : [Pasvalio Mariaus Katiliškio viešoji biblioteka], 2007. – 94 p. : iliustr.

Šiais metais į Pasvalio Mariaus Katiliškio viešosios bibliotekos leidinių gretą įsirikiavo nedidelės apimties (93 puslapių) Panevėžio spaustuvėje dienos šviesą išvydusi knygelė Archyvai, bibliotekos, muziejai: bendradarbiavimo galimybės. Joje surasime 2007 m. balandžio 16 d. bibliotekoje vykusio seminaro medžiagą.

Leidinys – antroji to paties pavadinimo projekto, kuri finansavo Panevėžio apskrities viršininko administracija, dalis. Projekto tema pasirinkta neatsitiktinai. Vis labiau įsibėgėjantis XXI amžius primena pareigą rūpintis mūsų istorijos kultūros paveldu. Svarbiausioji to paveldo dalis sukoncentruota Lietuvos valstybės ir bažnyčių archyvuose. Todėl ir sumanyta po jų saugyklas atidžiau pasidairyti ir pristatyti Panevėžio apskrities kultūros švietimo darbuotojams, istorikams, kraštotyrininkams, pavieniams tyrinėtojams jose saugomą istorijos kultūros palikimą, išsiaiškinti dokumentų panaudojimo galimybes, apsvarstyti bendradarbiavimo, dokumentų skaitmeninimo perspektyvas.

Leidinyje spausdinama 10 pranešimų tekstų: Virginijos Čijunskienės (Lietuvos valstybės istorijos archyvas), Lietuvos valstybės istorijos archyvo saugomų dokumentų fondų apžvalga, Valerijos Jusevičiūtės (Lietuvos centrinis valstybės archyvas) Lietuvos centrinio valstybės archyvo vaizdo ir garso dokumentai, jų specifika ir panaudojimo galimybės, Džiugintos Stankevičienės (Lietuvos centrinis valstybės archyvas) Lietuvos centrinio valstybės archyvo rašytinių dokumentų fondų sudėtis, specifika, panaudojimo galimybės, Nijolės Maslauskienės (Lietuvos ypatingasis archyvas) Lietuvos ypatingojo archyvo saugomų Lietuvos komunistų partijos (LKP) dokumentų fondų sudėtis ir priėjimas prie jų, Vilmos Ektytės (Lietuvos ypatingasis archyvas) Lietuvos SSR valstybės saugumo komiteto (KGB) archyvinio fondo sudėtis ir susipažinimo su dokumentais tvarka, Rūtos Žemaitytės (Lietuvos literatūros ir meno archyvas) Lietuvos literatūros ir meno archyvo fondų apžvalga ir dokumentų naudojimo galimybės, Leono Kaziukonio (Panevėžio apskrities archyvas) Pasvalio krašto dokumentų fondai Panevėžio apskrities archyve ir jų panaudojimas, dr. Arvydo Pacevičiaus (Vilniaus universitetas) Vilniaus bažnytinės provincijos archyvų dokumentų ir knygų metaduomenų informacinė sistema (baris): projektiniai potyriai rytų Aukštaitijoje, Vido Garliausko (Vilniaus Abraomo Kulviečio vidurinė mokykla), Lietuvos katalikų bažnyčių metrikų knygų vertė, Algimanto Krinčiaus (Krinčino Antano Vienažindžio pagrindinė mokykla) Pasvalio dekanato bažnyčių archyvų tyrinėjimai. Tai platus ir vientisas žvilgsnis, atveriantis kultūros žmogui Lietuvos archyvų dokumentų fondus nuo pačių seniausių laikų iki šiandienos, skatinantis domėtis savo krašto praeitimi ir rūpintis krašto kultūrinio savitumo išsaugojimu, akcentuojantis archyvinių šaltinių svarbą dabarties kultūros darbuose.

Leidinio pradžioje – Pasvalio Mariaus Katiliškio viešosios bibliotekos direktorės Danguolės Abazoriuvienės, Pasvalio rajono mero Gintauto Gegužinsko ir Pasvalio dekano kun. Algio Neverausko įžangos žodis. Leidinio rėmėjai – Panevėžio apskrities viršininko administracija, Pasvalio rajono savivaldybė.

Po knygos ženklu : Pasvalio Mariaus Katiliškio viešosios bibliotekos septynių dešimtmečių kelias, 1937-2007 / sudarytojos Danguolė Abazoriuvienė, Zita Baltrušiūnienė. – Pasvalys : Pasvalio Mariaus Katiliškio viešoji biblioteka, 2007. – 210 p. : iliustr.

Jubiliejai ateina ir praeina. O tai, kas juodu ant balto parašyta, išlieka. Ilgam. Tokia išlikimo prasmė tenka Pasvalio Mariaus Katiliškio viešosios bibliotekos jubiliejiniam leidiniui Po knygos ženklu. Viršelyje įrašyta paantraštė Pasvalio Mariaus Katiliškio viešosios bibliotekos septynių dešimtmečių kelias glaustai nusako knygos temą. O viršelio iliustracinė kompozicija, prasidedanti bibliotekos steigimo dokumento fragmentu su besidarbuojančio trečiojo vedėjo Albino Vaitkaus – Mariaus Katiliškio atvaizdu ir užsibaigianti šiandieninės bibliotekos pastato nuotraukomis, tą ilgą kelią vaizdžiai įrėmina. Knygos sudarytojos – bibliotekos direktorė Danguolė Abazoriuvienė ir pavaduotoja Zita Baltrušiūnienė. Per jubiliejines iškilmes pristatydama ką tik iš Panevėžio spaustuvės atvežtą „šviežutėlį" leidinį direktorė prisipažino, kad jos abi debiutuoja kaip knygos sudarytojos. Koks tas debiutas ir koks knygos autorių indėlis, tespręs skaitantysis, o mūsų tikslas – struktūriškai pavartyti jubiliejinę knygą, visus jos 209 puslapius.

Bibliotekos direktorės D. Abazoriuvienės rašytoje Pratarmėje išdėstoma knygos atsiradimo idėja, pobūdis, struktūra, rengimo darbuose naudoti šaltiniai, dėkojama autoriams, redaktorei mokytojai Reginai Grubinskienei, rėmėjams.

Direktorės žodžiais, svarbiausia leidinio dalis – bibliotekos istorijos apžvalga, pavadinta Artėjimas prie knygų: pasižvalgymai 70-mečio proga. Apžvalga „užgrobusi" daugiausia vietos knygoje – per 100 puslapių. O kodėl tik pasižvalgymai? Tiksliausias atsakymas būtų jų autorės Ligijos Parvalkaitės Žodyje prieš Pasižvalgymus išsakyta mintis: Buvo mąstyta apie rimtesnius Pasvalio viešosios valstybinės bibliotekos istorijos metmenis. Bet tokiems „suręsti" reikia laiko. O jubiliejai jo niekuomet neduoda, tik reikalauja ant iš anksto datuotų iškilmių aukuro daug ką paaukoti. Darbų našta istorinei studijai parengti per kelis mėnesius buvo per sunki. Tad ir lieka pasižvalgymai, gimę iš būtinybės suspėti rugsėjį, tą patį mėnesį, kai prieš 70 metų buvo švenčiamas iškilmingas Pasvalio viešosios valstybinės bibliotekos atidarymas, pasitikti su jubiliejui skirtąja knyga. Pasižvalgymuose išsamiau ar siauriau atveriamas kiekvienas bibliotekos istorijos tarpsnis. Pradedama nuo ištakų – knygos kelių senaisiais laikais, knygnešytės laikotarpiu, po Pirmojo pasaulinio karo; toliau pristatomi visi septyni dešimtmečiai – 20 nepriklausomybės ir 50 okupacijos metų: kūrimosi pradžia nepriklausomybės metais, pirmosios sovietų okupacijos išgyvenimai, unikaliausias laikotarpis bibliotekos istorijoje – kultūrinis suklestėjimas vokiečių okupacijos metais, arba dar kitaip įvardijamas: Mariaus Katiliškio vedėjavimo laikas, sunkus valsčiaus ir apskrities bibliotekos gyvavimas pokariu, rajoninės bibliotekos veikla, centralizacijos laikotarpio nuosmukiai ir pakilimai, 1988-aisiais prasidėjęs centrinės bibliotekos tapsmas laisva kultūros institucija ir kartu viešąja biblioteka ir baigiama aukštųjų technologijų metais. Visas šis kelias iliustruojamas archyviniais dokumentais ir fotografijomis. Pasižvalgymų šaltiniai: Lietuvos centriniame valstybės archyve, Lietuvos literatūros ir meno archyve rastieji dokumentai, Pasvalio Mariaus Katiliškio viešosios bibliotekos archyvai, kraštietės bibliografės Paulės Mikelinskaitės knyga Pasvalio rajono bibliotekos (Pasvalys, 1994), buvusio darbuotojo Juozo Strelčiūno ir pasvalietės Rimos Dranickaitės sovietmečiu rašytos bibliotekos istorijos, vaikų bibliotekoje dirbusios Valentinos Garastienės ir dabartinio Informacijos ir kraštotyros skyriaus bibliografės Ritos Bedulytės diplominiai darbai, bibliotekoje dirbusiųjų ir skaičiusiųjų atsiminimai.

Pasižvalgymus pratęsia šiandieninis bibliotekos vaizdas – atskiras direktorės D. Abazoriuvienės parengtas skyrius Biblioteka jubiliejiniais metais. Apžvelgiamos pagrindinės bibliotekos, kaip modernaus kultūros ir informacijos centro, veiklos kryptys, pateikiamos darbuotojų charakteristikos, pristatomi visi bibliotekos skyriai, Joniškėlio miesto ir kaimų filialai. Tekstinę dalį paįvairina spalvotos iliustracijos.

Bibliotekos istoriją praplečia pavaduotojos Z. Baltrušiūnienės sudarytas Bibliotekininkų sąvadas. Iš jo aiškėja, kad per septyniasdešimt metų bibliotekoje darbavosi 165 žmonės, dalis jų tebedirba ir dabar. Sąvado pradžioje pateikiamos trumpos žinios apie bibliotekos vedėjus ir direktorius, šalia – jų nuotraukos. Atskirai surašyti Pasvalio vaikų bibliotekos ir Vaikų literatūros skyriaus vedėjai. Ilgiausia paskutinė sąvado dalis: Pasvalio bibliotekos bibliotekininkai, bibliografai, metodininkai, redaktoriai. Visi darbuotojai suregistruoti chronologine tvarka. Sudarytoja nurodo, kad bibliotekininkų sąrašas parengtas remiantis šiuo metu rengiamu išsamiu visų rajono bibliotekininkų sąvadu.

Sąvado tąsa galima būtų pavadinti skyrių Bibliotekininkų apdovanojimai. Įžangoje rašoma: Čia pristatomi darbuotojai – svarbiausių apdovanojimų laureatai. Pristatymą iliustruoja darbuotojų nuotraukos.

Skyriuje Geriausi skaitytojai pristatomi nuo 2002 m. Metų skaitytojo vardą pelniusieji suaugusieji ir vaikai. Pateikiamos jų nuotraukos.

Knygą savitai praturtina bibliotekos ekslibriai, sukurti dailininkų Česlovo Kontrimo, Petro Rauduvės, Irenos Žviliuvienės, Živilės Žviliūtės.

Toliau bibliotekos istorija dar kartą peržiūrima per svarbiausių įvykių išvardijimą.

Bibliotekos septynių dešimtmečių kelią atskleidžia ir svarbiausius darbus išryškina knygos pabaigoje pateikiama Bibliografija, parengta Informacijos ir kraštotyros skyriaus vedėjos Bronislavos Lapinskaitės. Tai sunkus darbas, nes sutalpinti didžiulę bibliografiją nedidelės apimties leidinyje neįmanoma, o svarbiausių dalykų atranka – visuomet sudėtingas procesas. Bet direktorės žodžiais, rengėja nepasiklydo straipsnių gausybėje ir gražiai juos surikiavo Bibliografijoje. O jos skyriai tokie: Istorija; Tarptautinis bendradarbiavimas; Renginiai; Mariaus Katiliškio atminimo įamžinimas; Parodos; Pastatai, patalpos; Darbuotojai; Skaitytojų aptarnavimas; Leidiniai; Fondai; Rankraščiai; Modernizavimas; Bibliobusas; Projektai; Kelionės. Skyrių viduje informacija dėstoma chronologine tvarka. Rengėja prisipažįsta, kad labiausiai nukentėjo skyreliai Renginiai, Parodos. Nes biblioteka garsėja renginiais, parodomis. Jų per 70 metų buvo tikrai daug ir įvairių. Pateikiami tik originalesnių, didesnių, tokių, apie kuriuos rašyta ir respublikinėje spaudoje, straipsnių aprašai. Bibliografijos įžangoje B. Lapinskaitė tiksliai nusako šios knygos dalies svarbą: Buvusių bibliografų Juozo Strelčiūno, Reginos Pleškienės, Aldonos Vorobliovienės, Jūratės Jackienės, Petro Mickaus ir kitų ranka rašytos kortelės – kiek laiko prie jų praleista, kiek informacijos jose užfiksuota! Šie žmonės skyriuje jau nebedirba, bet jų rašyta informacija išliko ir byloja apie septynis bibliotekos veiklos dešimtmečius. Ir išreiškia viltį: Tikiu, kad vartydami bibliografiją, skaitinėdami anotacijas besidomintys bibliotekos istorija ras vieną kitą juos sudominusį aprašą, prisimins vieną kitą bibliotekoje patirtą malonią akimirką, čia sutiktus žmones.

Knygoje rasime ir svarbų informacijos šaltinį – asmenvardžių rodyklę (sudarytojos Bronislava Lapinskaitė, Rita Bedulytė). Septynių dešimtmečių kelią užbaigia bibliotekos istorijos santrauka anglų (Vertimų gama) ir prancūzų (vertėja – bibliotekos darbuotoja Juratė Genytė) kalbomis. Kaip išliekamąją vertę turintis veiklos įrodymas į paskutinius puslapius įsiterpia vienon vieton surikiuotų bibliotekos leidinių nuotrauka.

Pavartę knygą, žvilgtelkime į viršelio atlankus. Čia surikiuotos Vilniaus pasvaliečių bendrijos pirmininko akademiko Broniaus Grigelionio, Pasvalio rajono mero Gintauto Gegužinsko, dr. Genovaitės Jusaitienės, mokytojos Reginos Grubinskienės ir kitų mintys apie Mariaus Katiliškio viešąją biblioteką. Tai tarsi apibendrinamasis septynių dešimtmečių kelio įvertinimo žodis.

Iš visų šių išvardintų gabalėlių kaip mozaika ir sulipdytas jubiliejinis leidinys Po knygos ženklu. Juo „apsiginklavus" bus lengviau konstruoti tolesnį modernų kultūrinį bibliotekos gyvenimą aukštųjų technologijų ir globalizacijos amžiuje.

Leidinio rėmėjai – Lietuvos Respublikos kultūros ir sporto rėmimo fondas ir Pasvalio rajono savivaldybė.

Pasvalio krašto knygnešiai: informacinis leidinys

CD „Pasvalio krašto knygnešiai“ 2004 metais Pasvalio Mariaus Katiliškio viešoji biblioteka pradėjo vykdyti Kultūros ministerijos finansuojamą projektą „Knygnešių veiklos dokumentavimas ir perkėlimas į skaitmenines laikmenas“.
Lietuvos valstybės istorijos archyve nuosekliai peržiūrėtos visos išsiaiškintos su Pasvalio krašto knygnešiais susijusios bylos – 12 asmeninių ir 16 bendrų. Svarbiausi dokumentai nukopijuoti, kopijos saugomos bibliotekos Rankraštyne.

2005 m. parengtas ir išleistas spaudos draudimo laikotarpiui skirtas informacinis leidinys – CD „Pasvalio krašto knygnešiai“. Tai pirmas bandymas surinkti vienon vieton visus nuo sovietmečio metų iki dabarties susikaupusius knygnešystės laikų liudijimus. Jame: trumpa knygnešystės laikotarpio apžvalga, knygnešių žinynas, įkliuvusiųjų knygnešių bylos, jas iliustruojantys dokumentai, atimtų knygų sąrašas, nuotraukos, Pasvalio rajono laikraštyje „Darbas“, krašto istorijos ir kultūros žurnale „Šiaurietiški atsivėrimai“, žurnale „Draugija“, P. Akiro-Biržio knygoje „Lietuvos miestai ir miesteliai“, J. Beniulio knygoje „Krikliniai ir aplinkiniai kaimai“ ir leidinyje „Kraštotyra“ (1970) publikuoti svarbiausi straipsniai knygnešytės temomis.

Kompaktinis diskas skiriamas Pasvalio krašto bendruomenei – moksleiviams, mokytojams, kultūrininkams, kraštotyrininkams, visiems besidomintiems krašto istorija.

Sudarytojai dėkingi Kultūros ministerijai, parėmusiai bibliotekos projektą, akademikui Vytautui Merkiui, kurio knyga „Draudžiamosios lietuviškos spaudos kelias. 1864–1904“ (V., 1994) buvo kelrodis keliaujant po Valstybės istorijos archyvo fondų apyrašus, žinyno „Lietuvos knygnešiai ir daraktoriai. 1864–1904“ (V., 2004) sudarytojams Benjaminui Kaluškevičiui ir Kaziui Misiui – už svarbias žinias apie Pasvalio krašto knygnešius, Valstybės istorijos archyvui už galimybę pasinaudoti knygnešių bylomis.

Dešimtmetis su Mariaus Katiliškio vardu

Naujausias bibliotekos leidinys, išleistas Mariaus Katiliškio vardo suteikimo (1994 m.) bibliotekai jubiliejaus proga. Nedidelė, 23 puslapių knygelė, gausiai iliustruota nuotraukomis ir dokumentų faksimilėmis, sudaryta iš kelių dalių: „Kodėl Marius Katiliškis?“ – apie Albino Vaitkaus darbą karo metais Pasvalio valstybinėje viešojoje bibliotekoje ir posūkį į kūrybinę brandą, „Mariaus Katiliškio sugrįžimai Pasvalin“ – apie rašytojo minėjimus, bibliotekos premijos moksleiviams už geriausius rašinius jo kūrybos tematika įsteigimą ir kasmetinius premijos įteikimus nuo 1995 m. iki šių dienų. Apie keliones gimtosiomis Mariaus Katiliškio vietomis, jų metu sukauptą medžiagą atminimo kambario ekspozicijai rasime skyrelyje „Kelionės gimtaisiais Mariaus Katiliškio kelias“. Leidinys baigiamas bibliografija, kurioje suregistruoti archyviniai dokumentai ir publikacijos spaudoje.

Kazimieras Pūras:

Pasvalio Mariaus Katiliškio viešoji biblioteka: lankstukas / Pasvalio Mariaus Katiliškio viešoji biblioteka; fotografijos V. Dulkės. – Pasvalys, 2002.

Šiaurietiški atsivėrimai. Nr. 1–9: laikraštis / Pasvalio Mariaus Katiliškio viešoji biblioteka. – Pasvalys. 1999.

Bronius Krivickas: bibliografija: 1935–1999 / parengė P. Mikelinskaitė, V. Gasiliūnas. – Pasvalys: Pasvalio Mariaus Katiliškio viešoji biblioteka, 1999. – 42 p.

Pasvalio literatų klubas „Užuovėja“ / Pasvalio literatų klubas „Užuovėja“ (Mariaus Katiliškio viešoji biblioteka); sudarė R. Grubinskienė. – Pasvalys, 1998.

Pasvaliečiai – knygų autoriai: biobibliografinio sąvado papildymai / parengė P. Mikelinskaitė, B. Lapinskaitė. – Vilnius: Pasvalys: Pasvalio Mariaus Katiliškio viešoji biblioteka, 1998. – 84 p.

Pasvaliečiai – knygų autoriai: biobibliografinis sąvadas / parengė P. Mikelinskaitė, B. Lapinskaitė. – Vilnius: Pasvalys: Pasvalio Mariaus Katiliškio viešoji biblioteka, 1997. – 360 p.

Poetui Eugenijui Matuzevičiui 80: lankstukas / Pasvalio Mariaus Katiliškio viešoji biblioteka; parengė S. Šeštakauskaitė; eil. E. Matuzevičiaus; nuotr. A. Baryso, V. Dulkės, A. Žižiūno. – Pasvalys.

Jonas Mikelinskas: bibliografija. 1992–1996: papildymai: 75-osioms gimimo metinėms. – Vilnius: Pasvalys, 1997. – 42 p.

Pirmoji lietuviška knyga Martyno Mažvydo „katechismusa prasty žadei“ išvydo pasaulį 1547 metais Karaliaučiuje, Veinreicho spaustuvėje: lankstukas / Pasvalio Mariaus Katiliškio viešoji biblioteka. – Pasvalys, 1997.

Pasvalio Mariaus Katiliškio viešoji biblioteka: lankstukas: 60-ųjų įsteigimo metinių proga / Pasvalio Mariaus Katiliškio viešoji biblioteka; fotografijos V. Dulkės. – Pasvalys, 1997.

Juozas Povilonis. 1929–1995: bibliografija: 85-osioms gimimo metinėms / Pasvalio Mariaus Katiliškio viešoji biblioteka; parengė B. Lapinskaitė. – Vilnius: Pasvalys, 1995. – 23, [1] p.

Mikelinskaitė P. Pasvalio rajono bibliotekos (iki 1945 m.) / Pasvalio centrinė biblioteka; Vilniaus pasvaliečių bendrija. – Pasvalys, 1994. – 64, [18] p

Petras Rimkūnas: bibliografija. 1931–1993 / Pasvalio Mariaus Katiliškio viešoji biblioteka; Vilniaus pasvaliečių bendrija; parengė P. Mikelinskaitė. – Vilnius: Pasvalys, 1994. – 31 p.

Aničas J. Vincas Vileišis. 1908–1942: penkiasdešimtosioms mirties metinėms / Vilniaus pasvaliečių bendrija; Petro Vileišio fondas; Pasvalio rajono centrinė biblioteka. – Vilnius: Pasvalys, 1992. – 28, [2] p.

Antanas Vileišis: bibliografija. 1895–1992 / Vilniaus pasvaliečių bendrija; Petro Vileišio fondas; Pasvalio rajono centrinė biblioteka; parengė J. Aničas. – Vilnius: Pasvalys, 1992. – 21 p.

Lietuvos Vileišiai: lankstukas / Pasvalio centrinė biblioteka; tekstas ir fotoreprodukcijos J. Aničo; nuotr. V. Dulkės. – Pasvalys.

Antanas Vienažindys (Vienažinskis, Vienužis). 1841–1892: lankstukas poeto 150-osioms gimimo metinėms / Pasvalio rajono valstybinė „Darbo“ laikraščio redakcija; Rajono centrinė biblioteka; parengė S. Šeštakauskaitė; nuotr. V. Dulkės. – Pasvalys, 1991.

Petras Vileišis: bibliografija. 1876–1990 / Vilniaus pasvaliečių bendrija; Petro Vileišio fondas; Pasvalio rajono centrinė biblioteka; parengė J. Aničas. – Vilnius: Pasvalys, 1991. – 33 p.

Jonas Vileišis: bibliografija. 1894–1990 / Vilniaus pasvaliečių bendrija; Petro Vileišio fondas; Pasvalio rajono centrinė biblioteka; parengė J. Aničas. – Vilnius: Pasvalys, 1991. – 70 p.

Mykolas Karčiauskas: bibliografija / Pasvalio centrinė biblioteka; Pirminė kraštotyros organizacija; sudarė B. Lapinskaitė. – Pasvalys, 1989. – 25, [1] p.

Pasvalio rajono centrinė biblioteka: lankstukas ekslibriui / Pasvalio centrinė biblioteka; piešė P. Rauduvė.

Pasvalio rajono centrinė biblioteka: lankstukas / Pasvalio centrinė biblioteka. – Pasvalys, 1983.