Bibliotekos istorija

Šiandieninės Mariaus Katiliškio bibliotekos ištakos remiasi į lietuviškos knygos kelius Šiaurės Lietuvos krašte, pradėjusius vingiuoti dar senaisiais laikais, Bažnyčiai prisiėmus švietėjiškos veiklos pareigą – XVI a. antroje pusėje Pasvalyje jau žinoma parapinė mokykla. Nuo jos keliai veda į daraktorių mokyklą, vargo mokyklą prie ratelio, į knygnešių gadynę, kurią Pasvalio miestelyje ir apylinkėse ženklina knygnešių Kazio Gumbelevičiaus, Petro Šėmbelio, Kazio Astrausko, Antano Gaidelionio, dažnai šitam krašte buvojusio Jurgio Bielinio, daugelio kitų, saugojusių, skaičiusių, skleidusių lietuviškas knygas, suimtų ir nuteistų už lietuviško žodžio šviesą vardai. Skaitymo tradicijas, meilę knygai toliau puoselėjo prieš Pirmąjį pasaulinį karą įsteigta skaitymo mėgėjų draugija, 1922 m. pradėjusi gyvuoti vidurinė mokykla, vėliau virtusi Petro Vileišio gimnazija, pavasarininkų, jaunalietuvių, šaulių bibliotekėlės, kun. Juozo Varno, kitų vietinių inteligentų sukauptos turtingos asmeninės bibliotekos, įvairių draugijų kultūrinė veikla.

Ir tik Nepriklausomos valstybės laikotarpio antrojo dešimtmečio pabaigoje Pasvalyje įsižiebė naujas kultūros žiburys – 1937 m. vasario 15 d. Švietimo ministro Juozo Tonkūno įsakymu C/Nr. 8 nuo kovo 15 d. čia (kaip ir kitame 61 Lietuvos miestelyje) įsteigta antros eilės Valstybinė viešoji biblioteka su skaitykla. Ji įsikūrė Biržų gatvėje 27 numeriu pažymėtame name, trijuose kambariuose, kuriuos parūpino Pasvalio valsčiaus savivaldybė. Pirmuoju bibliotekos vedėju nuo balandžio 1 d. Švietimo ministro kovo 19 d. įsakymu C/Nr. 11 paskirtas Vincas Bernatonis. Iki vasaros biblioteka funkcionavo tik kaip periodikos skaitykla, gaudavusi 50 pavadinimų laikraščių ir žurnalų. Balandį skaitykloje apsilankė 997 lankytojai, daugiausia moksleiviai. Pirmoji knygų siunta – 220 egzempliorių – gauta tik birželio pradžioje. Bet kol knygos buvo sutvarkytos, atėjo ir liepos mėnuo. Liepos 6 d. bibliotekos vedėjas Kultūros reikalų departamentui išsiuntė tokį raštą: „Prisiųstas bibliotekon knygas surašiau į inventorinę knygą, sunumeravau, sukatalogizavau ir nuo š. m. liepos mėn. 1 d. paskelbiau visuomenės žiniai taisykles ir sąlygas naudotis viešosios valstybinės bibliotekos knygomis“. Knygų grąžinimą skaitytojai turėjo garantuoti 10 litų užstatu. Buvo privalomas ir abonentinis mokestis. Išimtį sudarė moksleiviai, kurie galėjo gauti knygas pagal mokyklų vadovybės išduotą pažymėjimą, taip pat pašaukti atlikti karinę prievolę asmenys, beturčiai, kiti asmenys, pristatę savivaldybės ar patikimo asmens garantinį raštą. Pirmaisiais bibliotekos įsikūrimo metais skaitytojų, tuomet vadintų abonentais, būta 95. 1938 m. pabaigoje skaitytojų skaičius išaugo iki 176, per paskutinį tų metų ketvirtį išduota 1071 knyga, skaityklos lankytojų skaičius – 2619. Pagal Centralinei valstybinei bibliotekai siųstas statistikos žinias, 1940 m. pirmajame ketvirtyje bibliotekoje skaitė 232 pasvaliečiai, jiems išduota 1806 knygos; skaityklos lankytojų padaugėjo iki 3308. 1939 m. gruodžio mėnesį biblioteka persikėlė į naujas patalpas – Vilniaus gatvės ir Vytauto Didžiojo aikštės kampe esantį pastatą.

Nuotraukos