Pereiti prie turinio Į pradžią / Naujos knygos / Misija talentai. Saulius Jovaišas, Valerija Buzėnienė

Normalūs žmonės. Sally Rooney

normalus zmones

Jauna (g. 1991) airių rašytoja Sally Rooney yra pastarųjų dviejų metų literatūrinis fenomenas. Debiutavusi 2017 metais, su savo antruoju romanu “Normalūs žmonės“ ji pateko į ilgąjį Bookerio premijos sąrašą, o vėliau buvo nominuota ir apdovanota dar keliomis literatūrinėmis premijomis.

Kritikai rašytoją vadina Selindžeriu instagramo epochos influenceriams ir jie (tie Sally Rooney bendraamžiai) šį titulą patvirtina didžiuliais nupirktų knygų kiekiais. Štai, britų knygynų tinklo „Hatchards“ atstovai žiniasklaidai pasakojo, kad „Normalūs žmonės“ tapo pirmuoju romanu tinklo istorijoje, kurį žmonės perka po kelis egzempliorius – toks didelis skaitytojų noras dalintis gautomis emocijomis su draugais, giminėmis, o gal ir net su visiškai nepažįstamais žmonėmis.

Romano „Normalūs žmonės“ veikėjai yra vyresniųjų klasių moksleiviai Connellis ir Marianne. Jis yra mokyklos gražuolis ir futbolo komandos žvaigždė, ji – gera mokinė ir atsiskyrėlė. Connellio mama valo Marianne motinos namus, todėl vaikų iš tokių skirtingų sluoksnių draugystė atrodo neįtikėtina. Bet jaunuoliai vienas kitą traukia, jie išgyveną pirmąjį suartėjimą ir bręstančius šiltus jausmus. Viskas, atrodytų, klostosi gerai, kol Connellis išleistuvių baliaus išvakarėse nepadaro kvailos klaidos.

Po kelių mėnesių Sally Rooney sudėliotas siužetas herojus vėl suveda – šį kartą jie jau mokosi Dublino Trinity koledže. Bet socialiniai vaidmenys pasikeitė: Marianne žydi tarp pasiturinčių intelektualų, o Connellis, jausdamas aplinkos diskomfortą, užsidaro savo kiaute. Šitaip herojų gyvenimų trajektorijos ir juda, tai suartėdamos, tai nutoldamos, bet jie vis lieka vienas kito orbitose, pergyvena ryšius ir skyrybas su kitais, išgyvena šeimynines dramas ir asmenines krizes, bandydami suvokti, kaip gyvena „normalūs žmonės“ su savo lygiais, prognozuojamais santykiais be dramų ir nesusipratimų.

Romane „Normalūs žmonės“ Sally Rooney lengvai ir skaitytojui beveik nepastebint perjunginėja savo herojų požiūrio taškus, naudodama trūkčiojančio laiko strategiją – kiekvienas skyrius yra vienas atskiras epizodas iš Connellio ir Marianne gyvenimo, pasakojamas praėjus keliems mėnesiams po ankstesniojo skyriaus įvykių. Rašytoja prisipažįsta, kad tokį pasakojimo būdą pasiskolino iš savo draugės, taip pat rašytojos: “Aš skaičiau jos knygą ir galvojau – štai kaip galima?! Tiesiog praleisti visus nuobodžius momentus ir rašyti tik apie įdomius dalykus? Dieve, aš juk galiu nebeeikvoti laiko visokioms įžangoms ir jungtims, o tiesiog paversti visą tekstą įdomiu“. Ir tai suveikė.

Daugiau naujų knygų