Pereiti prie turinio Į pradžią / Naujienos / Paroda „Mūsų Pasvalys“

Naujienos

Mūsų kraštiečiai – Steigiamojo Seimo nariai

Steigiamasis seimasŠiemet minime Steigiamojo Seimo 100 metų jubiliejų. Per daugiau nei dvejus darbo metus – nuo 1920 m. gegužės 15 d. iki 1922 m. spalio 6 d. – Steigiamasis Seimas padėjo svarbiausius valstybės pamatus: Lietuvą paskelbė demokratine respublika, priėmė nuolatinę Konstituciją, įvykdė žemės ir pinigų reformas, įsteigė Lietuvos universitetą, kuris nuo 1930 m. pavadintas Vytauto Didžiojo vardu.

Per 1920 m. balandžio 14–16 d. vykusius Steigiamojo Seimo rinkimus išrinkta 112 parlamentarų. Absoliučią daugumą – 59 mandatus gavo krikščionių demokratų blokas: Lietuvos krikščionių demokratų partija ir jos sąjungininkės – Lietuvos darbo federacija bei Lietuvos ūkininkų sąjunga. Tačiau parlamento sudėtis nuolat keitėsi. Per daugiau kaip dvejus Steigiamojo Seimo darbo metus iš viso parlamentarais yra buvę 150 asmenų. Iš jų tik du gimę dabartinio Pasvalio rajono teritorijoje. Tačiau su mūsų  kraštu giminyste, kultūrine, visuomenine ir politine veikla susiję kur kas daugiau Steigiamojo Seimo narių.

Kazimieras BizauskasKazimieras BIZAUSKAS

Jauniausiojo Vasario 16-osios akto signataro, Steigiamojo Seimo nario, teisininko, diplomato Kazimiero Bizausko (1893–1941) giminės šaknys – Joniškėlio apylinkėse įsikūrusiame Vildūnų kaime. Jame gimė signataro tėvas, kooperatyvų kūrėjas Antanas Bizauskas. Senosiose Joniškėlio kapinėse palaidotas signataro senelis Antanas Bizauskas.

 Būsimas politikas gimė 1893 m. vasario 14 d.  tuometės Kuldygos apskrities Pavilostos kurortiniame miestelyje (Latvija). Mokėsi Mintaujos (dab. – Jelgava) ir Kauno gimnazijose. 1913 m. įstojo į Maskvos universitete teisės fakultetą, tačiau studijas nutraukė po metų prasidėjęs Pirmasis pasaulinis karas.  Grįžęs į Lietuvą mokytojavo Panevėžio lietuvių gimnazijoje, dirbo miesto valdybos sekretoriumi.

Į Steigiamąjį Seimą K. Bizauskas išrinktas Panevėžio 5-ojoje rinkimų apygardoje pagal Lietuvos krikščionių demokratų partijos kandidatų sąrašą. Jame buvo įrašytas antruoju numeriu po LKDP lyderio Mykolo Krupavičiaus. Steigiamajame Seime K. Bizauskas tapo Seniūnų sueigos ir Užsienio reikalų komisijos nariu. 1920 m. birželio 19 d. sudarytoje Kazio Griniaus vadovaujamojoje Vyriausybėje K. Bizauskui patikėtas Švietimo ministro postas. Steigiamojo Seimo mandato atsisakė 1922 m. kovo 10 d. Po dvidešimties dienų paskirtas Lietuvos atstovu Vatikane.

K. Bizausko atminimą mūsų krašte liudija du atminimo ženklai: prie Joniškėlio pastatytas kryžius, dedikuotas signatarui ir jo globėjui, dėdei, kunigui pranciškonui Pranciškui Bizauskui bei  2018 m. liepos 6-ąją – Valstybės dieną – Norgėluose atidengtas paminklinis akmuo.  

 

Gabrielė Petkevičaitė-BitėGABRIELĖ PETKEVIČAITĖ-BITĖ

Panevėžio krašte Puziniškyje  gimusios žymios tautinio atgimimo veikėjos, rašytojos, publicistės G. Petkevičaitės-Bitės (1861–1943) ryškūs gyvenimo ir veiklos pėdsakai palikti Joniškėlyje. Jos tėvas Jonas Leonas Petkevičius 1865 m. buvo paskirtas Joniškėlio ligoninės vedėju. G. Petkevičaitė-Bitė mokėsi Mintaujos Dorotėjos mergaičių gimnazijoje ir aukštesniojoje Trejybės mergaičių mokykloje. Baigusi mokslus grįžo į Joniškėlį. G. Petkevičaitė-Bitė slapta mokė valstiečių vaikus, organizavo lietuviškos spaudos būrelį. Petkevičių namai Joniškėlyje tapo lietuvių inteligentų susibūrimų vieta. G. Petkevičaitė-Bitė lankydavosi ir Vytartų dvare, kuriame gyveno jos mamos Malvinos Chodakauskaitės giminaičiai. 1901 m. Petkevičių šeima grįžo į Puziniškio dvarą.

G. Petkevičaitė-Bitė 1909–1913 m. dirbo dienraščio „Lietuvos žinios“ redakcijoje. 1911–1912 m. redagavo pirmąjį lietuvišką pasaulietinio turinio laikraštį moterims „Žibutė“. 1919 m. Panevėžio gimnazijos direktoriaus Juozo Balčikonio pakviesta mokė gimnazistus lietuvių kalbos, pasaulinės literatūros istorijos, senovės istorijos, vokiečių ir lenkų kalbų.

G. Petkevičaitė-Bitė rinkimuose į Steigiamąją Seimą Panevėžio 5-ojoje rinkimų apygardoje kandidatavo valstiečių sąjungos ir socialistų liaudininkų demokratų bloko sąraše. Buvo įrašyta pirma ir vienintelė gavo parlamentarės mandatą. G. Petkevičaitė-Bitė, kaip vyriausia Steigiamojo Seimo narė, pirmininkavo pirmajam posėdžiui. Po keturių mėnesių parlamentarės mandato atsisakė ir grįžo į Panevėžį mokytojauti.

G. Petkevičaitės-Bitės vardu pavadinta Joniškėlio gimnazija, miesto centre 1994 m. rugsėjo 1 d. atidengtas paminklas, kurį sukūrė kraštietis skulptorius Antanas Dimžlys.

 

Kazys ŠkirpaKAZYS ŠKIRPA

Iš Saločių valsčiaus Namajūnų kaimo kilęs pirmasis Lietuvos kariuomenės savanoris, diplomatas Kazys Škirpa (1895–1979)  baigė Mintaujos gimnaziją (1915 m.), studijavo Petrogrado (dabar – Sankt Peterburgas)  komercijos institute. 1916 m. mobilizuotas į carinės Rusijos kariuomenę, pasiųstas į Peterhofo karo mokyklą. 1917 m. ėmėsi Rusijoje organizuoti lietuvių tautinius dalinius. 1919–1920 m. vadovaudamas Lietuvos kariuomenės 5-ajam pėstininkų pulkui dalyvavo Nepriklausomybės kovose  su Sovietų Rusijos kariniais daliniais, bermontininkais, Lenkijos kariuomene. Būdamas Vilniaus karo komendanto padėjėjas (faktiškai ėjo komendanto pareigas) 1919 m. sausio 1 d. su kitais savanoriais Gedimino pilies bokšte pirmą kartą  iškėlė tautinę vėliavą.

1919 m. gruodžio pradžioje paskelbus Steigiamojo Seimo rinkimų įstatymą aktyviai siekė, kad balsavimo teisė būtų suteikta karininkams ir savanoriams. Atitinkamos rinkimų įstatymo pataisos priimtos tik po  1920 m. vasario 22–24 dienomis įvykusio dalies Kauno įgulos kareivių sukilimo. Tų pačių metų balandžio 14–16 d. Steigiamojo Seimo rinkimuose Panevėžio 5-oje rinkimų apygardoje dalyvavo valstiečių sąjungos socialistų liaudininkų demokratų partijos bloko kandidatų sąraše, kuriame buvo įrašytas antruoju numeriu. Pirmasis Lietuvos kariuomenės savanoris Steigiamojo Seimo nariu tapo 1920 m. rugsėjo 15 d., mandato atsisakius G. Petkevičaitei-Bitei. Po metų, 1921 m. rudenį, K. Škirpa baigė darbą Seime. 1921–1925 m. studijavo karo mokslus Kaune, Ciuriche, Briuselyje. Nuo 1927 m. dirbo Lietuvos diplomatinėse tarnybose.

2016 m. lapkričio 23-ąją, minint Lietuvos kariuomenės dieną, Namajūnų kaime atidengtas K. Škirpai skirtas paminklinis akmuo.

 

Mykolas MarmaMYKOLAS MARMA

Iš Kauno apskrities Vilkijos miestelio kilęs teisininkas Mykolas Marma (1886–1954) mokėsi Mintaujos gimnazijoje (1897–1905 m.), studijavo Tartu universiteto teisės fakultete. Tapo vienu iš studentų draugijos steigėjų. Atstovaudamas Tartu lietuvius 1917 m. dalyvavo lietuvių seime Petrograde. 1918 m. grįžo į Lietuvą. Išrinktas Šiaulių apskrities Kriukų valsčiaus komiteto pirmininku. Tais pačiais metais M. Marma paskirtas  Joniškėlio apskrities komiteto pirmininku, o 1919 m. liepos 9 d. – pirmuoju naujos Pasvalio apskrities viršininku. Dirbdamas apskrities viršininku organizavo partizanų būrius kovai su bolševikais ir bermontininkais.

Rinkimuose į Steigiamąjį Seimą M. Marma dalyvavo Panevėžio 5-oje rinkimų apygardoje valstiečių sąjungos socialistų liaudininkų demokratų partijos bloko kandidatų sąraše. Steigiamojo Seimo nariu tapo  1922 m. sausio 13 d., mandato atsisakius K. Škirpai. M. Marma dirbo bendrosios teisės komisijoje, aktyviai dalyvavo Lietuvos valstybės konstitucijos projekto svarstymuose.

Steigiamajam Seimui baigus darbą, M. Marma 1923–1925 m. paskirtas Marijampolės apskrities viršininku.

 

Feliksas MikšysFELIKSAS MIKŠYS

Iš Pušaloto valsčiaus Deglėnų kaimo kilęs Feliksas Mikšys (1893–1973) mokėsi Šiaulių gimnazijoje, prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui baigė Varšuvos veterinarijos institutą. 1916–1918 m. tarnavo Rusijos kariuomenėje. Grįžęs į Lietuvą dirbo įvairiose ūkinėse organizacijose, tapo vienu Ūkininkų sąjungos steigėjų. Į Steigiamąjį Seimą kandidatavo šios politinės organizacijos sąraše ir į Steigiamąjį Seimą buvo išrinktas 6-oje Utenos rinkimų apygardoje. Dirbo visą Steigiamojo Seimo kadenciją.  Priklausė  Lietuvos ūkininkų sąjungos frakcijai, įėjusiai į krikščionių demokratų bloką.

F. Mikšys taip pat buvo išrinktas į I, II ir III Seimus. Visus tris kartus, kaip Ūkininkų sąjungos kandidatas, 5-oje Panevėžio rinkimų apygardoje.

F. Mikšys buvo vienas iš akcinės bendrovių „Maistas“  ir „Lietuvos cukrus“ steigėjų.

 

 

 Tekstą parengė Mariaus Katiliškio viešosios bibliotekos vyr. bibliografas Sigitas Kanišauskas. Nuotraukos iš Lietuvos Respublikos Seimo interneto svetainės https://www.lrs.lt/. Informaciją paskelbė vyr. bibliografė Alma Balčiūnienė.