Naujiena

Pasvalio Mariaus Katiliškio viešoji biblioteka 2025 m. balandžio 1 – lapkričio 30 dienomis sėkmingai įgyvendino projektą „Viešoji mūsų kalba: sakytinės ir rašytinės formos“, finansuotą iš Valstybinės lietuvių kalbos komisijos Lietuvių kalbos prestižo stiprinimo programos lėšų. Įgyvendinant projektą aktyviai dalyvavo Lietuvių kalbos draugijos Pasvalio Petro Būtėno skyrius.  

Projekto tikslas buvo stiprinti lietuvių kalbos prestižą, skatinti domėtis gimtosios kalbos tyrimais ir ugdyti taisyklingos kalbos vartojimo įpročius tiek kalbant, tiek rašant.

Pirmasis projekto etapas – rašinių (tiriamųjų darbų) konkursas 7–10 klasių moksleiviams apie gimtosios kalbos vartojimą aplinkoje. Konkurse, kuris vyko gegužės 1 – birželio 20 dienomis, dalyvavo net 26 mokiniai iš penkių Pasvalio rajono mokyklų – Pasvalio P. Vileišio, Joniškėlio G. Petkevičaitės-Bitės, Vaškų ir Pumpėnų gimnazijų, Pasvalio Svalios progimnazijos bei Pasvalio Lėvens ir Saločių A. Poškos pagrindinių mokyklų.

Jaunieji pasvaliečiai rinko kalbos duomenis, analizavo, apibendrino juos savo darbuose. Svarstė apie kalbos reikšmę, socialinių tinklų, kitų kalbų įtaką lietuvių kalbos vartosenai, viešuosius pavadinimus, žiniasklaidos kalbą, tarmės grožį ir išsaugojimą, kalbos vartojimo kultūrą kasdienybėje. Moksleivių darbus vertino komisija: lietuvių kalbos mokytojos ekspertės Regina Grubinskienė, Laima Vaitkevičienė, bibliotekos Vartotojų aptarnavimo centro vedėja Kristina Gasiliūnė). Moksleivių konkursą rėmė UAB „Pasvalio knygos“.

1-oji vieta už tiriamąjį darbą „Ar internetas daro įtaką jaunimo kalbai?“ atiteko Pasvalio P. Vileišio gimnazijos moksleiviui Hariui Luzanovui. 2-osios vietos laimėtojos – Joniškėlio Gabrielės Petkevičaitės-Bitės gimnazijos moksleivė Ema Kazlauskaitė už rašinį „Anglų kalbos įtaka jaunimo viešai kalbai“ ir Pasvalio P. Vileišio gimnazijos moksleivė Rustė Treikauskaitė už tiriamąjį darbą „Mano gimtosios tarmės žodyno įvairovė: kaip sakau aš, o kaip sako mano tėtis žemaitis?“. 3-iosios vietos laimėtojos – Vaškų gimnazijos moksleivė Miglė Jasėnaitė už rašinį „Vaškų gimnazijos I klasės mokinių vartojamos svetimybės“ ir Joniškėlio G. Petkevičaitės-Bitės gimnazijos moksleivė Saulė Jurevičiūtė už rašinį „Anglų kalbos įtaka bendraamžių rašytinės kalbos vartojimui virtualioje aplinkoje“.

Visi dalyviai ir jų mokytojai apdovanoti padėkomis, o nugalėtojai – diplomais bei piniginėmis premijomis.

Svarbiausias projekto akcentas – spalio 9 dieną M. Katiliškio viešojoje bibliotekoje surengta mokslinė konferencija „XXI a. realybė: kaip rašome ir kalbame viešumoje?“. Renginį moderavo bibliotekos Vartotojų aptarnavimo centro vedėja, LKD narė Kristina Gasiliūnė.

Įžanginį pranešimą „Kalba – žmogaus kultūros (išsilavinimo) atspindys“ skaitė LKD Pasvalio P. Būtėno skyriaus pirmininkė R. Grubinskienė, pakvietusi ir moksleivius pristatyti savo rašinius. Moksleivių darbus konferencijoje apibendrino LKD narė, mokytoja L. Vaitkevičienė.

Pranešimus taip pat skaitė du Pasvalio krašto poetai, vertėjai: Tomas Taškauskas („Makaroninės kalbos renesansas: grėsmės ir giesmės“) ir Vladas Braziūnas („Kalba, tarmė ir žmogaus tapatybė. Ką sako rašytojo patirtis“). Pastarasis dalyvius pakvietė pasvalietiškai išlinksniuoti žodžius „arkls“ ir „als“ – užduotis pasvaliečiams pasirodė visai nesunki.

Antrojoje konferencijos dalyje kalbėjo kraštietės kalbininkės: dr. Agnė Čepaitienė (Lietuvių kalbos institutas) – „Kas modernu šiuolaikinėje tarmėtyroje: Pasvalio krašto atvejis“, dr. Irena Kruopienė (Lietuvos muzikos ir teatro akademija) – „Pavyzdinė sakytinė raiška – kokia ji?“, prof. Meilutė Ramonienė (VU Filologijos fakultetas) – „Keletas mitų apie kalbą“, bei prof. dr. Genovaitė Kačiuškienė (LKD tarybos pirmininkė) – „10 dalykų, dėl ko verta mokytis lietuvių kalbos“.

Po renginio visi pakviesti apžiūrėti bibliotekoje eksponuojamą Lietuvių kalbos instituto edukacinę parodą „Paliesk lietuvių kalbą rankomis“. Unikalūs interaktyvūs eksponatai kvietė pažinti kalbą ne tik protu, bet ir pojūčiais. Paroda bibliotekoje veiks visą spalio mėnesį.

Projektas „Viešoji mūsų kalba: sakytinės ir rašytinės formos“, kuriuo aktualizuota gimtosios kalbos svarba XXI amžiaus tikrovėje, tapo gražiu liudijimu, kad pasvaliečiai brangina gimtąją kalbą, savo krašto tarmę, nori jas saugoti, yra sąmoningi, kalbėjimą gražia lietuvių kalba laiko prioritetu. Viešoji kalba – mūsų kultūros veidrodis, o jos puoselėjimas – kiekvieno iš mūsų atsakomybė.

Visuomenė savo kalbą gali išlaikyti tik sąmoningai suvokdama jos vertę ir raiškos galimybes, teikdama jai pirmenybę, norėdama ją vartoti ir kurti, palaikydama ir puoselėdama jos įvairovę.