Naujiena
Skelbiame II Profesoriaus Algio Mickūno filosofijos konkursą Pasvalio jaunimui!
2023 02 09
Rašai? Filmuoji? Tiesiog norėtum sukurti ką nors įdomaus? Skelbiame II Profesoriaus Algio Mickūno filosofijos konkursą Pasvalio jaunimui! Kviečiame sau artima kūrybos forma interpretuoti temą „Laimingas žmogus“ ir iki vasario 24 dienos siųsti darbus adresu
Susitiksime apdovanojimuose ir diskusijoje su filosofais Algiu Mickūnu bei Žilvinu Svigariu kovo 2 dieną!
Turėti, ką mylėti. Tai yra žmogaus laimė – parodė beveik aštuonias dešimtis metų (!) trukęs Harvardo universiteto tyrimas. Bet amžinas klausimas vis tiek neduoda ramybės – kaip išties būti laimingam? Įvairią laimę kasdien siūlo influenceriai, koučeriai, reklama. Kaip jų požiūris mus veikia? Ar atneša laimę, ar kelia jai vis naujas sąlygas? O gal laimė neturi sąlygų? Ar prasminga siekti pačios laimės? Galbūt visų pirma reikia klausti – ko aš noriu gyvenime? Ir ką apskritai reiškia būti laimingam? Ar laimė – banali? Ar tai laimė, jei ji beprasmiška? Ar reikia patirti visas pasaulio nelaimes, kad suprastum, kas yra laimė? Kodėl neturtingų šalių žmonės yra laimingesni?
Panašu, kad laimės klausimas – atviras. O turbūt laimingiausias pasaulyje filosofas Algis Mickūnas, kilęs iš Pasvalio krašto, kviečia pamąstyti:
Apie laimę sukurta daugybė pasakų, nuolat girdime reklaminius pažadus, kaip tapti laimingam... Tad dažniausiai galvojame, kad žinome, kas mums gali padėti tokiems tapti. Bet ar tikrai tai padeda? Laimę dažniausiai susiejame su tikslo pasiekimu. Galvojame, kad kas nors kitas mus padarys laimingus: tikra meilė, kelionė, turtas, geras butas, darbas... Tačiau tuoj iškyla ir klausimas – ar vien tik tikslo pasiekimas garantuoja laimingumą?
Kartą eina žmogelis keleliu ir priekyje išgirsta didelį triukšmą. Priešais jį atrieda didelė paauksuota karieta, apsupta daugybės karių ir virtinės tarnų. Karietoje sėdi imperatorius su penkiomis žmonomis. Žmogelis priverstas skubiai šokti į kelio pakraštį. Stovi jis griovyje ir išpūtęs akis spokso į imperatorių, atrodantį kaip visagalis, kuris, jo manymu, yra labai laimingas. Bet kaip su tuo imperatoriumi? Ar jis gali būti laimingas, jei nesijaučia saugus? Jei jis bijo užmigti? Nepaisant to, kad miegamasis buvo saugomas daugybės karių, galingiausią Islamo kalifą Saladiną nudobė jo artimiausias ir patikimiausias tarnas.
Grįžkime prie klausimo – ar tikrai bet kokių tikslų pasiekimas padaro žmogų laimingą? Kokie tikslai yra verti pasiekimo? Kokie tikslai sukuria ne baimes, o džiaugsmą, gyvenimą be priešų, be pavydo? Kokie tikslai suteiks ir kitų pritarimą, palaikymą? Kas iš tikro linkės tau sėkmės ir džiaugsis tavo pasiekimais? Ar nėra taip, kad dauguma laimingų žmonių tiesiog norėjo laimingus padaryti savo artimus? Ar nėra taip, kad kitų laimė padvigubina mūsų laimę? Geras daktaras yra laimingas išgelbėjęs kito gyvybę, geras mokytojas – išmokęs kitą to, ką pats moka. Trumpai tariant, didesnės laimės galime pasiekti, gerindami tarpusavio santykius, o ne ieškodami daiktų ir statusų, kurie galiausiai laimės nesuteikia.
Susitiksime apdovanojimuose ir diskusijoje su filosofais Algiu Mickūnu bei Žilvinu Svigariu kovo 2 dieną!
Turėti, ką mylėti. Tai yra žmogaus laimė – parodė beveik aštuonias dešimtis metų (!) trukęs Harvardo universiteto tyrimas. Bet amžinas klausimas vis tiek neduoda ramybės – kaip išties būti laimingam? Įvairią laimę kasdien siūlo influenceriai, koučeriai, reklama. Kaip jų požiūris mus veikia? Ar atneša laimę, ar kelia jai vis naujas sąlygas? O gal laimė neturi sąlygų? Ar prasminga siekti pačios laimės? Galbūt visų pirma reikia klausti – ko aš noriu gyvenime? Ir ką apskritai reiškia būti laimingam? Ar laimė – banali? Ar tai laimė, jei ji beprasmiška? Ar reikia patirti visas pasaulio nelaimes, kad suprastum, kas yra laimė? Kodėl neturtingų šalių žmonės yra laimingesni?
Panašu, kad laimės klausimas – atviras. O turbūt laimingiausias pasaulyje filosofas Algis Mickūnas, kilęs iš Pasvalio krašto, kviečia pamąstyti:
Apie laimę sukurta daugybė pasakų, nuolat girdime reklaminius pažadus, kaip tapti laimingam... Tad dažniausiai galvojame, kad žinome, kas mums gali padėti tokiems tapti. Bet ar tikrai tai padeda? Laimę dažniausiai susiejame su tikslo pasiekimu. Galvojame, kad kas nors kitas mus padarys laimingus: tikra meilė, kelionė, turtas, geras butas, darbas... Tačiau tuoj iškyla ir klausimas – ar vien tik tikslo pasiekimas garantuoja laimingumą?
Kartą eina žmogelis keleliu ir priekyje išgirsta didelį triukšmą. Priešais jį atrieda didelė paauksuota karieta, apsupta daugybės karių ir virtinės tarnų. Karietoje sėdi imperatorius su penkiomis žmonomis. Žmogelis priverstas skubiai šokti į kelio pakraštį. Stovi jis griovyje ir išpūtęs akis spokso į imperatorių, atrodantį kaip visagalis, kuris, jo manymu, yra labai laimingas. Bet kaip su tuo imperatoriumi? Ar jis gali būti laimingas, jei nesijaučia saugus? Jei jis bijo užmigti? Nepaisant to, kad miegamasis buvo saugomas daugybės karių, galingiausią Islamo kalifą Saladiną nudobė jo artimiausias ir patikimiausias tarnas.
Grįžkime prie klausimo – ar tikrai bet kokių tikslų pasiekimas padaro žmogų laimingą? Kokie tikslai yra verti pasiekimo? Kokie tikslai sukuria ne baimes, o džiaugsmą, gyvenimą be priešų, be pavydo? Kokie tikslai suteiks ir kitų pritarimą, palaikymą? Kas iš tikro linkės tau sėkmės ir džiaugsis tavo pasiekimais? Ar nėra taip, kad dauguma laimingų žmonių tiesiog norėjo laimingus padaryti savo artimus? Ar nėra taip, kad kitų laimė padvigubina mūsų laimę? Geras daktaras yra laimingas išgelbėjęs kito gyvybę, geras mokytojas – išmokęs kitą to, ką pats moka. Trumpai tariant, didesnės laimės galime pasiekti, gerindami tarpusavio santykius, o ne ieškodami daiktų ir statusų, kurie galiausiai laimės nesuteikia.
