Naujausios knygos

Aušvicas, 1943-ieji. Patyliukais verkiu aklinoje tamsoje, glausdama prie savęs karščiuojančią sesutę. „Myliu tave, Beila, labai labai, – sušnibždu. – Atmink, rytoj būsime laisvos.“ Giliai širdyje žinau, kad privalau bet kokia kaina rasti kelią iš šios baisios vietos...

Grėsmingų Aušvico vartų papėdėje vos dvidešimt vienų Hodaja tiesia rankas į mamą ir tėtį, o mažoji Beila, nieko nesuprasdama, tvirtai įsikimba sesers. Netrukus tėvai nukreipiami į vieną pusę, o dukterys – į kitą, bet Hodajai įsirėžia paskutinis mamos žvilgsnis, maldaujantis pasirūpinti jaunėle. Mergina duoda motinai nebylų pažadą saugoti Beilą, kurio niekad ir jokiomis aplinkybėmis nepamirš...

Vis dėlto net pati nuoširdžiausia meilė sesutei atrodo bejėgė prieš Aušvico žiaurumus. Regint, kaip mergaitės akyse vis dažniau šmėkščioja nevilties ir baimės šešėliai, stebint siaubingas stovykloje įkalintų moterų kančias, Hodajos jėgos nenumaldomai senka ir ji ima abejoti – ar pajėgs atsilaikyti? Pati balansuodama ant išsekimo ribos, ji blaškosi tarp ryžto išgelbėti Beilą ir augančios nevilties.