Kas vyko

Balandžio 13 d. Pasvalio Mariaus Katiliškio viešosios bibliotekos Konferencijų salėje (III a.) muzikos kritikę, kultūros žurnalistę, Kembridžo universiteto doktorantę Rasą Murauskaitę-Juškienę  kalbino „Darbo“ laikraščio redaktorius Viktoras Stanislovaitis.

Pasvalietiškai prakalbusi viešnia su šypsena kalbėjo apie du svarbius mūsų miestus. Muzikos kritikė yra kilusi iš Joniškėlio, o Pasvalys susijęs su vienais gražiausių jos gyvenimo metų, todėl V. Stanislovaičiui paprašius išsirinkti vieną, viešnia nė neketino išskirti širdžiai brangiausio.

„Darbo“ redaktorius, šmaikščiai kalbindamas buvusią mokinę – jam gerai žinomą bibliotekos viešnią, paklausė, ar „daužanti galvą į dangų“ ir tapus visišku miesto kultūros vaiku, jau galėtų atskirti miežius nuo rugių, kadangi kraštietės tėvas yra vienas paskutiniųjų žmonių Lietuvoje senoviškai daiginančių salyklą.

Kalbėdama apie kultūros žurnalistės lietuviškos sėkmės istoriją, pašnekovė pasidalijo asmeniniais įkvėpimais, kurie buvo įvardyti kaip žmonės dėl kurių Pasvalyje ir Joniškėlyje gyventi buvo gera.

Šiltais prisiminimais apie savo močiutes, senelius, mokytojus, mokyklos laikus Rasa Murauskaitė-Juškienė, pasidalijo su aiškiai juntamu dėkingumu ir ore tvyrančiu įkvėpimu. Viešnia patikino, kad  Pasvalyje ir Joniškėlyje sutikti žmonės labai prisidėjo prie to, ką šiandien ji gyvenime veikia.

Apie netikėčiausią pasirinktą studijų kryptį (muzikologiją), trijų vasarų „plušėjimą“ „Darbo“ laikraštyje, fone visada skambančią „LRT klasiką“ ir visur gyvenime lydinčią muziką viešnia leido mums pažvelgti į reikšmingus praeities įvykius nulėmusius karjeros pasirinkimus iš pašnekovės perspektyvos.

Nuo Pasvalio iki studijų Prancūzijoje nemokant prancūzų kalbos ir doktorantūros Kembridžo universitete visi susirinkę klausytojai galėjo išgirsti išsamų muzikos kritikės pasakojimą apie svajonių išsipildymą, norimus iššūkius, naujas pažintis ir atsiradusias kliūtis.

Viktorui Stanislovaičiui išvardinus visus rūpėjusius klausimus, galimybę užduoti klausimus turėjo ir klausytojai.

Pasvarsčius, kokių Lietuvos atlikėjų muzika bus vis dar klausoma po daugelio dešimtmečių ir sužinojus, ką muzikoje galima kritikuoti, pažvelgus į klasikinę muziką viešnios akimis šis malonus pasikalbėjimas baigėsi su viešosios bibliotekos direktorės padėka Kembridžo universiteto doktorantei ir pavasarinių gėlių puokšte.

Dalijamės šviesiomis akimirkomis.