Kas vyko

Lapkričio 19 d. bibliotekoje apsilankė miškininkas, rašytojas, keliautojas Vytautas Almanis, kuris bibliotekos lankytojams pristatė 2021 m. išleistą savo autobiografinę knygą „Antrasis žemgalių išėjimas“. Svečias taip pat atvežė į biblioteką savo fotografijų parodą „Altajus“, skirtą kraštui, kuriame jis ilgus metus dirbo miškininku. Paroda lapkričio 23 d.–gruodžio 16 d. eksponuojama bibliotekos Suaugusių abonemente (3a.).

Vytautas Almanis knygą „Antrasis žemgalių išėjimas“ pristatė kaip kronikas, į kurias sudėjo vaikystės ir jaunystės prisiminimus apie gimtinę – etnografinį žemgalių kraštą.  Autorius sakė dažnai sulaukiantis klausimų dėl knygos pavadinimo: ką reiškia antrasis išėjimas ir kodėl „žemgaliai“, o ne „žiemgaliai“, kaip juos įprasta vadinti?

Vytauto Almanio nuomone „žemgaliai“ yra teisingesnis šios genties pavadinimas. Latvijoje, kur  daugiausiai žemgaliai gyveno, juos vadina Zemgaļi. Išėjimas – tai užuomina į žemgalių genties istoriją. Pirmasis išėjimas buvo 1290 metais, kai puolami Livonijos ordino didelė dalis žemgalių pasitraukė į šiaurės Lietuvą. Antrasis išėjimas – tai sovietinės kolektyvizacijos ir melioracijos laikai, kai Lietuvoje gyvenantis žemgalių palikuonys buvo iškeldinti iš savo laukų ir sodybų į miestus ir kolūkius.

Vytautas Almanis didžiuojasi, kad gimė žemgalių krašte, galingos karių ir žemdirbių genties žemėje, kad kalba tarme, kuriai įtakos turėjo žemgaliai. Jis renka išlikusius žemgališkus žodžius – iš viso jų turi surinkęs apie 300. Knyga „Antrasis žemgalių išėjimas“ – tai jo, kaip rašytojo, duoklė žemgaliams ir jų palikuonims. Epiškai ir su humoru parašytas pasakojimas, skirtas Šiaurės Lietuvai, jos žmonėms, gamtai, istorijai. 

Vytautas Almanis savo gimtajai žemgalių žemei atidavė duoklę ir kaip miškininkas. Nepriklausomybės laikais susigrąžinęs tėvų žemę tuščius melioruotus laukus užsodino liepų ir ąžuolų mišku, kurį sudaro apie 40 000 medžių. Neseniai vasarą savo sodintame miške pasiklydo ir dėl to labai apsidžiaugė: gerai suaugo medžiai! Miškininko profesijos Vytautas Almanis išmoko Altajuje, ilgus metus dirbo Altajaus ir Lietuvos miškuose. Meilė gamtai, miškams atsispindi jo fotografijų parodoje „Altajus“.

Vytautas Almanis yra parašęs kelionių knygų, romanų, yra išverstas į rusų kalbą. Paskutinę ir naujausią knygą  „Antrasis žemgalių išėjimas“ leidybai parengti padėjo jo suaugę vaikai: sūnus Andrius redagavo, o dailininkė dukra Rita – iliustravo. Rita Almanis drauge su Vytautu Almaniu lankėsi Pasvalio bibliotekoje.

Susitikime su Vytautu Almaniu pasvaliečiai galėjo įsigyti rašytojo knygą su autografu ir pasiklausyti iš knygos skaitomų ištraukų. Tarp ištraukų – rašytojo vaikystės atsiminimai apie „piemenų poeziją“: 

Trumpai apie Vytautą Almanį:

Vytautas Almanis gimė 1936 m. Viešučiuose, Akmenės rajone. 1961–1970 m. gyveno Altajuje, dirbo girininku įvairiuose Altajaus ir Lietuvos miškų ūkiuose, nuo 1988 m. dirbo Kamanų valstybiniame rezervate. Išleido publicistines knygas: „Baltųjų vandenų šalyje“ (1973), „Per Ulkero žvaigždyną“ (1979). Nuotykių romanus: „Audra susitelkė Korgone“ (1981), „Toli ir arti“ (1985), „Už kalnų namai“ (1992). Savo kūrybą spausdino rajoniniame laikraštyje „Vienybė“, laikraštyje „Žalioji Lietuva“, žurnaluose „Metai“, „Miškai“. „Antrasis žemgalių išėjimas“ – naujausia 2021 m. išleista jo autobiografinė knyga. Tai nepaprastas ir neįprastas pasakojimas apie pokario laikus Šiaurės Lietuvoje, senojoje žemgalių žemėje. Tai vaiko ir paauglio išgyvenimai, nuotykiai.