Kas vyko

     Vakar, balandžio 7 dieną, Kūrybos ir edukacijų erdvėje susitikome su dviem viešniomis, nuostabiomis pašnekovėmis – Olita Dautartaite, nežemiško balso (kuris kasdien lydi Pasvalį!) aktore, bei – žurnaliste, dokumentinių filmų bendraautore, rašytoja Ramune Sakalauskaite!

     Jųdviejų duetas susikūrė šviesaus atminimo monsinjoro Kazimiero Vasiliausko 100-ųjų gimimo metinių proga (o 2022-ieji skirti būtent šiai asmenybei prisiminti!) Abiems teko su dvasininku bendrauti, abiejų gyvenimą šis žmogus paveikė. Apie tai vakar ir pasikalbėjome, aptardamos R. Sakalauskaitės knygą „Gyvenimas, koks jis buvo. Monsinjoro Kazimiero Vasiliausko biografija“. Prisiminimus lydėjo Olitos skaitomos eilės ir knygos ištraukos.

     Susirinkę pasvaliečiai domėjosi, turėjo klausimų, kai kuriems taip pat yra tekę su monsinjoru kalbėtis. Vėliau įsigijo aptartą knygą, bendravo su autore.

     Prisiminėme šiaurietiškas K. Vasiliausko šaknis (jis gimė 1922 m. Vabalninko krašte), tremties siaubą nugalėjusią viltį, meilę literatūrai ir ypač poezijai, jaukius susibūrimus pas monsinjorą – jis betarpiškai, šiltai ir laisvai bendravo su jaunimu, studentais (tarp jų tuo metu buvo ir Ramunė), pokštavo, šnekėjosi apie gyvenimą...

     Kalbėjomės, jog šiais laikais – kai siaučia karas, pandemija – mums ypač trūksta tokių dvasininkų kaip K. Vasiliauskas. Kurie, visų pirma, yra paprasti, nuoširdūs žmonės. Kurie, Ramunės žodžiais tariant, spinduliuoja dvasine šiluma, neklausia, kur dirbi ir kiek uždirbi, už kurią partiją balsuosi. Kuriam kiekvienas žmogus yra didelis ir nesuprastas pasaulis, vertas meilės ir pagarbos. Kuris net vagiui, į namus įsiveržusiam, užpliko arbatos, šnekteli ir pažada padėti rasti darbą...