Kas vyko

Lapkričio 16 dieną, kai kalendorius kaip tik žymėjo Pasaulinę filosofijos dieną, Pasvalio Petro Vileišio gimnazijoje įvyko pirmoji Lietuvoje tarptautinė mokinių filosofijos konferencija. Iš už Atlanto į tėvynę atvyko Banionių vienkiemyje gimęs ir šiandien visame pasaulyje žinomas filosofijos profesorius Algis Mickūnas (Ohajo universitetas, JAV).

Drauge atvyko ir jo mokinys bei knygų bendraautorius dr. Žilvinas Svigaris (Vilniaus universitetas). Renginį organizavo jau beveik dvejus metus Pasvalio bibliotekoje veikiantis A. Mickūno vardo filosofijos centras. Buvo ir staigmenų – A. Mickūną į Pasvalį palydėjo ir jo mokinys Martynas Švėgžda von Bekker – pasaulinio garso smuikininkas bei pedagogas, instrumentu magiškai nukėlęs visus kažkur į gamtą ir prisiminimus. Konferencijos dalyvius, linkėdamas drąsos ir ryžto veikti, pasveikino Švietimo ir sporto skyriaus vedėjas Gvidas Vilys (ir pats – folkloristas, etnomuzikologas), nuotoliniu būdu – kinų mąstymo tradicijos tyrinėtojas dr. Julius Vaitkevičius (Nankino universitetas, Kinija). Svečiai mokinius drąsino – yra daugybė mąstymo formų, ne tik žodžiai. Viena jų – ir muzika.

Mokiniai iš Pasvalio (Justė Ostrauskaitė, Urtė Čivilytė, Urtė Baltrušiūnaitė, Pranas Bitinas, Matas Venclovas, Gabrielė Januškevičiūtė, Roberta Trasauskaitė), Pumpėnų (Saulė Gaigalaitė), Molėtų (Elzė Dubnikovaitė) ir Lavoriškių Vilniaus rajone (Aleksas Vegis) gimnazijų, Panevėžio (Sandra Svirplytė), Mikalojaus Konstantino Čiurlionio menų mokyklos Vilniuje (Elija Svigarytė), Jungtinių Amerikos Valstijų (Akshat Viswanath) ir Kinijos (Yulai Yang) mokyklų, konsultuojami mokytojų, rašė darbus šių metų konferencijos tema – baimė ir drąsa. Daugelis jų ir pristatė savo apmąstymus prieš auditoriją. Svečiai su džiaugsmu stebėjosi – darbai nuoširdūs, originalūs, kruopštūs. Užsimezgus pokalbiui, keliskart nuskambėjo motyvas: apie svarbius klausimus svarstyti kartu ir ieškoti – ką kitas gali pasakyti tikriau, giliau, taikliau nei aš  pats – jau yra pati tikriausia filosofija.

„Jūsų drąsa pasakyti mūsų kartoms, kur mes suklydome apleisdami ir nekreipdami dėmesio į Jūsų ateitį, pamiršome tikrą filosofinę atsakomybę apie mūsų tikrus namus, mūsų motiną žemyną ir spindulingą padangę, šildančią mūsų jausmus ir meną. <...> Dėkojame, kad Jūs drįstate kalbėti apie drasą ir baimę, nes supratus jų esmę Jūs suprantate Jūsų gyvenimo kliūtis ir jų pergalę. Mano gimtinės spindinti ateitis sklinda per Jūsų ryžtingus veidus“, – kaip visada šiltai linkėjo dėdė Algis.

Algio Mickūno laiškas

Nuoširdžiai dėkojame visiems dalyvavusiems!