Kas vyko

Gegužės 5 d., ketvirtadienį, keliavome pas architektę, architekto, rašytojo ir vertėjo Jono Vytauto Nistelio (1922–1986) žmoną Apoloniją Nistelienę, gyvenančią Kaune. A. Nistelienė mus pasitiko su šypsena, papasakojo savo šeimos istoriją, daug kalbėjo apie savo vyro J. V. Nistelio kūrybą, knygų leidimą. Taip pat bibliotekai padovanojo virš 130 knygų iš savo ir vyro asmeninės bibliotekos, įvairių žurnalų bei J. V. Nistelio rankraščių.

Šie visi leidiniai ir dokumentai papildys bibliotekos fondus, taps labai vertinga medžiaga rengiant parodas ir renginius, bus prieinami skaitytojams.

Ąžuolpamūšės kaime, Pasvalio rajone užaugęs Jonas Vytautas Nistelis – architektas, rašytojas ir vertėjas. Suprojektavo Šiaulių miesto kvartalų, skverų, suplanavo Kuršėnų, Linkuvos, Šeduvos, Rokiškio, Obelių, Pakruojo ir kitų miestų centrus. Nepriimdamas sovietinės ideologijos savo kūrybos nespausdino.

Atkūrus nepriklausomybę išėjo eilėraščių rinkiniai: „Didieji siluetai“ (1993), „Lietuviškos rapsodijos“ (1995), „Eilės tylumai“ (1996), „Žodžiai prieš saulėlydį“ (1999), religinės poezijos rinkiniai „Šventoji valanda“ (1996, 1997), „Kryžiaus kelias“ (1997), „Žodžio aidai“ (1998), „Malonės pilnoji“ (1999).

Kūrybai būdinga apmąstymai apie buvimą žemėje, menininkus, Tėvynę ir žmogiškąsias vertybes, įtaigus poetinis vaizdas ir taikli, dvasios begalybę atverianti frazė.

Vertė Afrikos, Amerikos tautų poeziją, Dovydo psalmes ir kita. Iš anglų kalbos išvertė R. Tagorės poezijos rinktinę „Lyrika“ (1972), išleistas rašytojo poezijos vertimų rinkinys „Įdukrintos dainos“ (1997). Dalis poezijos vertimų skelbta periodikoje.

Architekto žmona Apolonija Nistelienė – architektė, 1950–1985 m. Komunalinio ūkio projektavimo instituto Šiaulių skyriaus architektė, vėliau dirbo kitose miesto įstaigose. Lietuvos architektų sąjungos narė. Paskelbė straipsnių architektūros klausimais ir kt.

Parengė vyresn. bibliotekininkė Toma Mikalajūnaitė