Įvykis

Poeto, fotografo Ričardo Šileikos kūrybos pristatymas ir fotografijų darbų parodos atidarymas

2024 12 13

Gruodžio 12-ąją Pasvalio Mariaus Katiliškio viešosios bibliotekos Konferencijų salėje (III a.) vyko susitikimas su poetu, fotografu, eseistu, miniatiūristu ir kultūros eksperimentalistu Ričardu Šileika. Renginys, apjungęs literatūrą, fotografiją bei gyvenimo filosofiją, paliko ne tik smagų, bet ir apmąstyti skatinantį įspūdį.

Šileika – kūrėjas, kurio gyvenimas primena improvizuotą spektaklį. Prie savo vardo jis visada prirašo „toks“, nes, kaip pats sako, „vieną dieną toks, kitą dieną – toks“. Šis dinamiškas savęs suvokimas atsispindėjo ir renginyje – poetas pasidalijo nuolat kintančiomis vizitinėmis kortelėmis, kiekviena jų atskleidė vis kitą jo gyvenimo vaidmenį.

Vakaro metu pristatyta fotografijų paroda, atspindinti kasdienybės grožį ir netikėtumus. Šileikos darbai – tai pareidolijų pasaulis, kur jis, pavyzdžiui, ryte nepaklotose lovose mato naujas prasmes, o geležėlės, surastos nuo 1998-ųjų, įkūnija pamesto daikto magiją. „Geležėlės – kaip debesys danguje: kiekvienas matome skirtingai“, – dalijosi autorius, parodydamas ir skaitmenizuotus savo kolekcijos eksponatus.

Šileika taip pat atskleidė savo „smėlininkystės“ istoriją – nuo pirmųjų smėlio kilogramų, parvežtų iš Danijos, iki fotografijų kolekcijos, kurioje fiksuojami skirtingų pasaulio vietų smėlio atspalviai. Jo teigimu, smėlis – tai gyvenimo fragmentas, kuris įkūnija laiką, vietą ir žmogaus buvimą.

Susitikimo metu autorius skaitė savo kūrinius, tarp jų – ištraukas iš naujausios knygos „Pertrauka“, kurią pats apibūdina kaip kasdienybės dienoraštį. Širdies diagrama, aprangos detalės ar net valgymo akimirkos čia tampa svarbiais įrašais. Renginio dalyviai taip pat išgirdo fragmentus iš „Ričardo Šileikos vardo provincijos nr. 345“ – tekstų apie Pasvalį su humoro ir filosofijos prieskoniu.

Renginyje netrūko ir Fluxus performanso elementų. Kūrėjas dalijosi istorijomis apie „kūliavirsčiavimą“ per sniegą ar „duobinėjimą“, kur apvali duobė tampa gyvybės žiūrėjimo simboliu. Šileika drąsiai teigia: „Kitų gyvenime netaisau, tik save.“

Šis vakaras buvo įrodymas, kad kiekviena akimirka – pilna gyvybės, o kasdienybėje slypi tūkstančiai tiesų, tik reikia drąsos jas pamatyti. Ričardas Šileika dovanojo dalyviams smėlio kuprines įspūdžių, kurias jie parsinešė namo.