Pereiti prie turinio Į pradžią / Renginiai ir parodos / 2012 m. renginiai / „Poezijos pavasaris 2012“ Pasvalio krašte

„Poezijos pavasaris 2012“ Pasvalio krašte

Ne kasmet Pasvalio krašte suskamba „Poezijos pavasaris“ – vienas seniausių Europoje vykstančių poezijos festivalių. Gyvuoja jis jau 48 metus ir į Pasvalį užsuka su kokių penkių metų pertraukomis. Nedažnai pasitaikanti galimybė – pamatyti ir paklausyti pačių kūrėjų skaitomų eilių, pabendrauti su jais Poezijos pavasarių vakaronėse. Pasvalyje vykusių „Poezijos pavasarių“ lankytojai kaip nepamirštamą šventę prisimena savo eiles skaičiusius Joną Strielkūną, Eleną Mezginaitę, Joną Mačiukevičių, latvių poezijos milžinus Peterį Bruverį ir Knutą Skujenieką... Šiemet, gegužės 25 d., Poezijos pavasaris vėl lankėsi mūsų krašte, su savimi atnešdamas poetus iš Lietuvos, Lenkijos, Ukrainos.

Festivalis Pasvalio krašte prasidėjo Poezijos pamokomis Pušalote, Pumpėnuose, Krinčine. Poezijos pamokų klausytojų buvo gausu – susirinko vietos mokyklų bendruomenės, literatai, poezijos mylėtojai. Poetai mokė įvairių gyvybiškai svarbių dalykų – tokių, kokių tik poezija gali išmokyti, Kokios moterys gražiausios ir iš kur atsiranda vaikai priminė poetas Benediktas Januševičius. Kokia meilė būna skaudžiausia skaitė Vytautas Dekšnys iš savo eilių ciko „Mylimosios biografija“. Apie Merkinę ir jos legendas savo eilėmis priminė poetas Stasys Stacevičius. „O ar žinote, kas yra jotvingiai?“ klausė poetas ir leidėjas Sigitas Birgelis, atvykęs iš lietuviškai kalbančio Punsko krašto Lenkijoje. Narsios jotvingių genties palikuonimis save laiko Punske gyvenantys lietuviai. „Mūsų vis dar yra 90%, ir mes turime lietuvišką „Aušros“ leidyklą, kurioje direktoriauju. Dažnai Punske sulaukiame svečių iš Lietuvos – juos pas mus atvilioja ne tik pigesnės dešros, bet ir mažesnės leidybos kainos,“ pasakojo Sigitas Birgelis.

Savo gimtąja kalba eiles kone repo ritmu bėręs ukrainiečių poetas Dmytro Lazutkinas susilaukė klausimo, kodėl būdamas sporto komentatoriumi ir boksininku ėmė eiles rašyti. „Derinti sportą ir poeziją – senas ir ne mano pirmo praktikuojamas gyvenimo būdas. Dauguma senovės graikų išminčių, filosofų ir poetų buvo žymūs atletai, rungtyniaudavę senovės Olimpinėse žaidynėse,“ kukliai atsakė poetas. Jo eiles klausytojams į lietuvių kalbą vertė Vytautas Dekšnys. „Poetas – ne specialybė ir ne profesija. Nėra tokių fakultetų, kuriuose būtų rengiami poetai.“ sakė poetė Aušra Kaziliūnaitė, pati pagal specialybę istorikė, šiuo metu studijuojanti religijos filosofiją Vilniaus universitete.

Poezijos skaitymai tą pačią dieną surengti ir Pasvalio bibliotekoje, o užsibaigė jie prie senojo Pajiešmenių dvaro, po senais parko medžiais skambančiomis eilėmis, pasiirstymais Jiešmens upėje ir svetingomis vaišėmis, kurias poetams ir poezijos klausytojams surengė Pajiešmenių kaimo bendruomenė ir Pajiešmenių kaimo bibliotekininkė Egidija Baranauskienė.

„Poezijos pavasaris“ baigėsi, bet liko jo atminimas – naujausias almanachas su festivalyje dalyvavusių poetų kūryba. Almanachą „Poezijos pavasario“ poetai paliko Pumpėnų, Pušaloto, Krinčino, Pajiešmenių ir Pasvalio bibliotekų skaitytojams. Prie almanacho pridėtas kompaktinis diskas su įrašytais poetų balsais, tarp kurių skamba ir „Poezijos pavasario 2012“ laureato Eugenijaus Ališankos skaitomos eilės. Kviečiame paskaityti!

Nuotraukos