Pereiti prie turinio Į pradžią / Naujos knygos / Trys Ievos dukterys. Eliof Shafak

Smegenys, tariančios TAIP. Daniel J. Siegel ir Tina Payne Bryson

Smegenys, tariančios taip

Ar kas vakarą klausimas apie paruoštas pamokas ir reikalavimas eiti miegoti neišvengiamai baigiasi barniu, o prašymai išjungti elektroninius prietaisus atsimuša į tylos sieną? Tokią vaiko elgseną lemia negatyvaus proto suformuotas požiūris į aplinką, teigia Daniel J. Siegel ir Tina Payne Bryson. Jų knyga „Smegenys, tariančios TAIP" – pamokos kaip ugdyti pozityvųjį vaiko protą, kad jis užaugtų mokančiu priimti teisingus sprendimus ir pasitikinčiu savimi žmogumi.

Egzistuoja du proto režimai. Pirmasis jų – reaktyvus bei negatyvus požiūris į aplinką. Tai smegenys, sakančios „ne". Tokia proto būsena sukelia uždarumo, pykčio, baimės, liūdesio jausmus ir norą užsisklęsti savyje. Jei šis proto režimas dominuoja, vaikai neįprastas naujas situacijas sutinka priešiškai. Tokie vaikai pasiduoda jausmams, yra priklausomi nuo išorės aplinkybių ir užuot smalsiai žvelgę į gyvenimą, siunčiamus iššūkius priima nekantriai, priešiškai ir su baime.

Visi tėvai siekia auginti tvirtos savivertės ir emociškai stabilias asmenybes. Todėl net nesąmoningas negatyvaus požiūrio į pasaulį pavyzdys skatina vaiko negatyvaus proto formavimąsi. Ugdydami pozityvųjį protą, mokome smegenis ištarti pasauliui ir mus supančiai aplinkai „taip". Išlavinus šią būseną, reaktyvų požiūrį keičia atvirumas – pusiausvyra tarp mūsų vidinių jausmų ir išorinio pasaulio. Pozityvaus proto ugdymas padeda vaikui geriau pažinti savo jausmus, o keblias situacijas sutikti smalsiai ir atvirai.

Knygoje „Smegenys, sakančios TAIP" tėvai ras keturių žingsnių metodą, kuris padės užauginti stabilius, rūpestingus ir ištvermingus vaikus, savimi pasitikinčią ir drąsią asmenybę. Šio metodo sudedamosios dalys yra pusiausvyra, atsparumas, įžvalgumas ir empatija. Daniel J. Siegel ir Tina Payne Bryson praktiškai aiškina kaip ugdyti kiekvieną iš šių savybių. Pirmiausia autoriai siūlo išmokti „skaityti" vaikų siunčiamus signalus. Juk vaikai būna nesukalbami ir užsispyrę ne todėl, kad nori tėvams apsunkinti gyvenimą. Vaikai savaip bando pranešti apie savo baimes, lūkesčius, sunkumus. Juos tinkamai supratę tėvai mokės užauginti tvirtus, savarankiškus ir sugebančius pakovoti už save vaikus.

Knygoje daug praktinių patarimų, kaip elgtis vienose ar kitose situacijose. Pavyzdžiui, jūsų vienuolikos metų duktė nori su draugėmis nakvoti palapinėje, bet baiminasi, kad reikės miegoti ne namie. Galima ją „padrąsinti" ignoruojant jos baimes ir sakant, kad ji jau pakankamai didelė praleisti naktį ne namie. Tačiau tai neigia dukros jausmus ir ją trikdo, verčia abejoti, ar ji gali pasikliauti savo vidiniais pojūčiais. Užuot numojus į problemą ranka, šioje situacijoje galima mergaitei pasiūlyti keletą kartų praleisti naktį pas drauges ar senelius, kad ji įprastų miegoti ne namie.

Knygos autoriai – diplomuoti psichiatrai, išleidę bestseleriu tapusią knygą „Auklėjimas be dramų". Daniel J. Siegel – Kalifornijos universiteto psichiatrijos profesorius. Tina Payne Bryson – vaikų ir paauglių psichoterapeutė. Abu jie – ne vienos knygos autoriai, kiekvienas jų veda seminarus ir konferencijas. Paskutiniu metu Daniel J. Siegel ir Tina Payne Bryson labai domisi nauja disciplina - tarpasmenine neurobiologija, todėl ir šioje knygoje skaitytojui bus pristatomi kai kurie šio mokslo atradimai.

Daugiau naujų knygų