Pereiti prie turinio Į pradžią / Naujos knygos / Grėsmė naktyje. Robert Bryndza

Mažasis Lietuvos universitetas Panevėžyje. Juozas Brazauskas

Mažasis Lietuvos universitetas

Juozo Brazausko knyga „Mažasis Lietuvos universitetas Panevėžyje", skirta Julijonui Lindei-Dobilui bei Lietuvos moksleivių literatų „Meno kuopai" (1922-1941) .

2017 m. lapkričio 15 d. sukanka 145 metai, kai Dovydų kaime, Joniškėlio parapijoje ir valsčiuje, Biržų apskrityje (dabar Pasvalio rajone) gimė Julijonas Lindė-Dobilas, būsimasis kunigas, filosofas, literatūros kritikas, rašytojas, pedagogas, Panevėžio berniukų gimnazijos direktorius (1927–1934). Dviem paskutiniais savo gyvenimo dešimtmečiais suaugęs su šiaurės rytų Aukštaitijos sostine.

Visa savo esybe jis buvo Panevėžyje, kur mokė jaunimą lietuvių kalbos, literatūros ir meno, rašė tos srities studijas ir tik dalį išspausdino. Panevėžiečiams Julijionas Lindė-Dobilas buvo „stambus penkialapis lietuvių literatūros ir kritikos žiedas, kurio ūgis ir vaidmuo toli gražu pralenkė jam neteisingai atitekusį „provincijos literato" akiratį.

J. Lindė-Dobilas paliko tvirtą pėdsaką mūsų modernios literatūros raidoje. Bet gal svarbiausias jo nuopelnas – „jaunųjų mokytojas ir auklėtojas, literatūros ir meno problemų lukštentojas, kritikas ir filosofas, tautos dvasios ieškotojas mene, skaisčios širdies žmogus".

Kurioje Lietuvos mokykloje šiandien rasite daugiau kaip du dešimtmečius veikusį neformaliojo švietimo būrelį, kuris būtų padaręs didžiulę įtaką ne tik jo lankytojams, bet ir visam regionui, miestui, visai Lietuvos valstybei? Mums garbė, kad toks būrelis veikė Panevėžyje 1922–1945 m. Tai garsioji „Meno kuopa", anot vieno jos įkūrėjo, rašytojo ir pedagogo Mato Grigonio, „Mažasis Lietuvos universitetas" (įkurta 1922 m. gegužės 1 d.).

Ką reiškia šiandieninės Lietuvos žmonėms autoriaus, rašiusio pirmosios Nepriklausomybės įtvirtinimo metais, apmąstymai apie ano meto kultūrą bei intelektinį visuomenės gyvenimą? Siekis pabrėžti tradicijų tęstinumą? O gal noras pajusti, iš ko susiklostė šiuolaikinės Lietuvos kultūra. Ši istorinė apybraiža skiriama „Meno kuopos" auklėtinių veiklos ir jų dvasios globėjo kun. J. Lindės-Dobilo gyvenimo Panevėžyje atminimui.