Pereiti prie turinio Į pradžią / Naujos knygos / Vidaujos link. Vytautas Martinkus
  • 5 ingredientai

    5 ingredientai : greiti ir lengvi patiekalai. Jamie Oliver

    Vienas mylimiausių pasaulyje kulinarų Džeimis Oliveris dar kartą primena, kad gaminti maistą gali būti labai paprasta. Knygoje „5 ingredientai. Greiti ir lengvi patiekalai" Dž. Oliveris tęsia pradėtą misiją – pristato receptus, kurie gaminami greitai ir lengvai ir nereikalauja nei kulinarinio išsilavinimo, nei didžiulės patirties.

    Ši vieno geriausiai pasaulyje žinomų šefų knyga apie tai, kad kelionė į gero maisto pasaulį gali būti lengva ir maloni. Penkių ingredientų principas perkelia maisto gaminimą į naują paprastumo lygį - jūs tikrai greitai patieksite maistą sau ir visai šeimai.

    Kiekvienam patiekalui reikalingi vos penki ingredientai. Nedaug produktų ir pastangų ir neįtikėtinai skanūs patiekalai. Gaminimo laikas iki 30 min. O jeigu reikiamus paruoštus produktus sudėsite per 10 minučių - likusį darbą galima palikti orkaitei. Maistą gaminti patiks net tiems, kam tai nelabai patinka, o rezultatas tikrai nenuvils. Kiekvieną savaitės dieną lengvai gaminkite maistą ir džiaukitės penkiais ingredientais, nes iš jų galėsite pagaminti ir nesudėtingą vakarienę šeimai ir sočius sekmadienio pietus draugams.

    Kiekvienas patiekalas buvo ne kartą išbandytas ir paragautas, kad neliktų nieko, kas apsunkintų gaminimą ir kad produktai būtų draugiški piniginei. Džiaukitės nesunkiai gaminamu maistu kasdien ir kasdien pajuskite visus užburiančius skonius, nes tai - Oliverio receptai!

    Knygoje „5 ingredientai. Greiti ir lengvi patiekalai" rasite per 130 receptų, sudėtų į atskirus skyrus pagal pagrindinį ingredientą: vištiena, jautiena, kiauliena, aviena, žuvis, kiaušiniai, daržovės, salotos, pastos, ryžiai ir kruopos, saldumynai. Pasirinkti tikrai bus iš ko.

  • 10 kėdžių

    10 kėdžių : Lietuvos dizaino naratyvai. Rasa Janulevičiūtė

    Vilniaus dailės akademijos dėstytoja dr. Rasa Janulevičiūtė pristato monografiją, kuri užpildo Lietuvos dizaino istorijos spragą ir supažindina su netikėtai originaliais mūsų šalies dizainerių darbais. Knygoje „10 kėdžių: Lietuvos dizaino naratyvai" pasakojama apie sovietiniu laikotarpiu Lietuvos dizainerių kurtas kėdes ir kaip jos atskleidžia bendrą to meto kultūrinę aplinką.

    Monografijos „10 kėdžių: Lietuvos dizaino naratyvai" autorė analizuoja dizainerių idėjas, estetines nuostatas, tuo metu vyravusius gamybos ypatumus. Taip pat atkreipiamas dėmesys į kontekstą – socialinę aplinką ir jos poveikį kūrybai, ryšį su architektūra. Analizuojamas tautinio tapatumo klausimas – kiek jis pasireiškė ar būdavo slepiamas dizainerių kūryboje.

    Šioje Rasos Janulevičiūtės parengtoje mokslo monografijoje tiriamos kėdės, kurias Lietuvos dizaineriai kūrė sovietiniu laikotarpiu. Tai dažniausiai pagal specialius užsakymus sukurtos, mažais kiekiais gamintos kėdės, tačiau yra ir masinės gamybos ar net eksperimentinių kėdžių.

    Kiekvienas monografijos skyrius skirtas vis kitam baldų dizaino kūrėjui. Čia pristatoma jo biografija ir darbai. Dalis istorijų papildytos priedais – suteikiama papildomos informacijos, susijusios su pagrindine tema, išsamiau atskleidžiami kai kurie tyrimo aspektai.

    Keli knygoje „10 kėdžių: Lietuvos dizaino naratyvai" aprašomi projektai buvo sukurti jau kiek vėlesniame laikotarpyje, t. y. Lietuvai atkūrus nepriklausomybę. Tai padeda atrasti ir geriau suprati tam tikrą lūžį, vykusį ne tik šalies politiniame, bet ir kultūriniame, meniniame gyvenime. Kai kuriuose skyriuose autorė aprašo tik vieną tam tikro dizainerio sukurtą kėdę ir jos dizaino variantus, kituose analizuoja po kelias kėdes ir nagrinėja jų ryšį su bendru interjero dizaino sprendimu.

    Rasa Janulevičiūtė šioje monografijoje siekia plačiajai visuomenei pristatyti Lietuvos dizainerių kūrybą ir palikimą, ypač tą, kuris greitai nyksta ar yra nevertinamas dėl laikotarpio ypatybių. Per kėdę – vieną dažniausiai naudojamų ir reikalingiausių baldų – autorė apžvelgia kur kas platesnį bendrą tuometinio lietuvių dizainerių kūrybos kontekstą.

    Dr. Rasa Janulevičiūtė yra Vilniaus dailės akademijos docentė, dėsto dizaino istoriją ir dizaino tyrimo metodus, vadovauja Akademijos magistro studentų baigiamiesiems darbams. 2013 metais parengė ir išleido monografiją „VDA Dizaino katedra 1961–1990: profesionalaus Lietuvos dizaino pagrindas".

  • Aktoriai, aprengėjos

    Aktoriai, aprengėjos ir scenos darbininkai. Nijolė Narmontaitė

    Knyga „Aktoriai, aprengėjos ir scenos darbininkai" – jau ketvirtoji Nijolės Narmontaitės knyga apie teatrą ir jo užkulisius. Smagios istorijos ne tik pralinksmina, bet ir padeda geriau pažinti ypatingą ir kartu tokį artimą meno pasaulį.

    Net neįtikėtina, kiek daug įdomių ir, svarbiausia, smagių istorijų nutinka aktoriams. Jų darbo užkulisiai visuomet ypatingai traukia žiūrovus. Aktorė Nijolė Narmontaitė aktorių ir kitų su teatru susijusių žmonių istorijas sudėjo jau į ketvirtą knygą iš serijos „Ko nematė žiūrovai". Šį kartą aktorė ir rašytoja pasakoja apie aktorių, aprengėjų ir scenos darbininkų nuotykius. Pasak autorės, tai itin kūrybingos ir spalvingos asmenybės, tad nuotykių susijusių su jomis tikrai netrūksta.

    Pradėjusi kalbinti savo kolegas teatre, ji išleido jau tris didelio populiarumo sulaukusias knygas: „Aktoriai, režisieriai ir kasininkės", „Aktoriai, režisieriai ir studentai", „Aktoriai, režisieriai ir gerbėjai".

    Ketvirtoji N. Narmontaitės knyga „Aktoriai, aprengėjos ir scenos darbininkai" leidžia dar giliau pažinti bohemiško ir itin sunkaus darbo atmosferą. Aktorė pasakoja apie teatro darbuotojus, kurių nematome, tačiau jų daro rezultatus visada pastebime ir vertiname. O labiausiai šioje knygoje, kaip ir iki šiol išleistose, žavi humoras ir autentiški prisiminimai.

    N. Narmontaitės knyga „Aktoriai, aprengėjos ir scenos darbininkai" – išskirtinė. Aktorė yra kilusi iš Žemaitijos sostinės, Telšių, o 2019 metai paskelbti Žemaitijos metais. Todėl ji nusprendė bent dalelę Žemaitijos parodyti ir savo knygoje. N. Narmontaitė sako, kad Žemaitija yra tarsi jos gyvenimo užtaisas: „Gimiau Telšiuose, ten augau, mokiausi, šėliojau, svajojau, mylėjau ir, žinoma, šnekėjau žemaitiškai, pačia gražiausia pasaulyje kalba". Dėl to knygoje „Aktoriai, aprengėjos ir scenos darbininkai" aktorė jai nutikusias istorijas pasakoja žemaitiškai, taip, kaip pati anksčiau kalbėjo.

    Nijolė Narmontaitė (g. 1959 m.) – lietuvių teatro, kino ir televizijos aktorė. Studijavo aktorinį meistriškumą Lietuvos valstybinėje konservatorijoje, vėliau dirbo Šiaulių dramos teatre, Kauno valstybiniame akademiniame dramos teatre, o 2001–2004 m. – LNK televizijoje, 2005 m. pradėjo vaidinti Lietuvos nacionaliniame dramos teatre ir Kauno valstybiniame dramos teatre bei „Džiugenos" teatre. Šiuo metu yra laisvai samdoma aktorė. Vaidino TV serialuose „Nekviesta meilė", „Emilija" ir „Be namų".

  • Ant medinės lentelės

    Ant medinės lentelės. Kristina Pišniukaitė

    „Ant medinės lentelės: subalansuota mityba | įvairovė virtuvėje | sveiki ir stilingi receptai" – maisto tinklaraštininkės Kristinos Pišniukaitės pirmoji knyga, kurios pagrindiniai ingredientai yra sveikata ir įvairovė.

    Vartydami daugelį kulinarinių knygų randame vos vieną kitą mūsų dėmesį patraukiantį receptą. Ne vieną puslapį praverčiame dėl to, kad aprašomą patiekalą pagaminti užima daugybę laiko arba jo receptas reikalauja produktų, kurie per brangūs arba jų nelengva gauti. Maisto tinklaraštininkė Kristina Pišniukaitė kurdama savo pirmąją knygą orientavosi ne į gaminamų valgių ištaigingumą ir išskirtinumą, o į praktiškumą. Knygoje „Ant medinės lentelės : subalansuota mityba | įvairovė virtuvėje | sveiki ir stilingi receptai" ji siūlo skaitytojams receptus, atsakančius į kasdienišką klausimą „Ką šiandien valgyti?" Čia rasite patiekalus, kurie ne tik greitai pagaminami, bet yra sveiki, puikiai numalšina alkį ir suteikia energijos.

    Tai knyga, kurioje Krisina dalinasi su skaitytojais visomis per keletą metų sukauptomis žiniomis. Autorė įsitikinusi, kad šiuolaikinis žmogus vertina įvairų ir subalansuotą maistą, tad knygoje siekia derinti įprastus produktus ir neatrastus skonius. Ji paneigia mitą, kad sveika mityba yra beskonio maisto sinonimas. Pasirinkę tinkamus produktus ir susipažinę su Kristinos Pišniukaitės siūlomais receptais sveikai maitintis galėsite be didelių pastangų.

    Subalansuotai mitybai svarbi ne tik produktų maistinė vertė, bet ir įvairovė, tad knygos autorė kviečia skaitytojus palikti komforto zoną - išmėginti naujus receptus ir atrasti naujus skonius. Daugelis knygoje pateiktų receptų gaminami be mums įprastų karvės pieno bei kiaušinių. Be to, visi knygoje pateikti receptai yra be glitimo.

    Vos prieš keletą metų Kristina nė nesapnavo, jog vieną dieną taps viena populiariausių maisto tinklaraštininkių Lietuvoje ir lygiuosis su savo dievaite Beata Nicholson. Tuo metu ji dirbo šeimos versle ir vadovavo savo tėčio įmonės padaliniui Vilniuje. Tada ją ir aplankė mintis, kad šis darbas jai nemielas. Ji paliko šią darbovietę ir įsidarbino „Jurgio ir Drakono" picerijų tinklo rinkodaros komandoje.

    Maistas visada buvo Kristinos aistra ir hobis, o jos mintys dažnokai sukosi apie medinę lentelę – maistą, jo gaminimą, produktų įvairovę ir skonius. Persikrausčius į Vilnių ir pradėjus gyventi su draugu gaminti teko nuolat. Kristina ėmė vartyti įvairias receptų knygas, naršyti internete, ieškoti įvairesnių skonių derinių ir savo kolekciją pildyti vis naujų patiekalų receptais. Šiandien ji gali teigti, jog jos svajonė pildosi – Kristina kuria receptus, rašo tinklaraštį, užsiima maisto produktų stilizavimu, nuolat lankosi renginiuose, konsultuoja, filmuoja ir gyvena kurdama savo svajonę.

  • Apie literatūrinę

    Apie literatūrinę „Žagarų“ grupę ir ne tik. Tadeusz Bujnicki

    „Gimiau Vilniuje, kuris anuomet priklausė Lenkijos valstybei. Tačiau mano šeima buvo glaudžiai susijusi ne tik su senąja, bet ir su moderniąja Lietuva. Mano tėvas buvo poetas Teodoras Bujnickis, kuri Czeslawas Miloszas pavadino „paskutiniuoju Didžiosios Kunigaikštystės bardu", kartu cituodamas žinomą jo eilėraštį apie Lietuvą.

    Mano mama Anna Stawska, kilusi iš mišrios lietuvių ir lenkų šeimos, augo etninėje Lietuvoje, Panevėžyje. Ir aš, būdamas vaikas, ten praleidau keletą karo metų. Todėl galiu bemaž pritaikyti sau Miloszo žodžius, kuriuos jis ištarė po Nobelio premijos įteikimo:

    Gera yra gimti mažame krašte, kuriame gamta atitinka žmogaus mastelį, kur amžiams bėgant sugyveno kartu skirtingos kalbos ir skirtingos tikybos.

    Nes ir tarpukario Vilnija, nepaisant sienos, skyrusios ją nuo vadinamosios Kauno Lietuvos, priklausė šiam mažajam kraštui. Aš dėkoju likimui, kad gimiau Vilniuje, nepaprasto grožio mieste, į kurį nuolat grįžtu ir su kuriuo jaučiu nepertraukiamą ryšį. „Niekad tavęs, mieste, negalėjau palikti", - galiu dar sykį pakartoti Miloszo žodžius.

    Dėl šių emocinių priežasčių leidausi į didįjį intelektualinį nuotykį su Lietuvos ir Vilniaus literatūra bei kultūra. Į šią knygą sudėtose apybraižose ir studijose daugiausia susitelkiama į tos neįprastos paribio erdvės problemas. Siekiu parodyti daugeliu gijų susijusią daugiakultūrę ir daugiaetnę bendriją, kaip ją atspindėjo tos lenkų literatūros srovės, kurios rėmėsi šio nepaprasto krašto, plytinčio tarp Nemuno ir Neries, tradicijomis, erdve ir kraštovaizdžiu.

    Tai buvo sudėtinga bendrija, kurią daug sykių mėgino sunaikinti nacionalistiniai konfliktai. Ne veltui knygoje sudėtų tyrinėjimų centre atsiduria „Žagarai" - laikraštis ir literatūrinė grupė. Ir ne tik dėl vieno iš šios grupės įkūrėjų Czeslavvo Miloszo, bet ir dėl viso poetų bei publicistų kolektyvo, išreiškusio lenkų, lietuvių, baltarusių ir žydų bendrystės idėją. Si idėja buvo priešinga siauram provincialumui ir atvira Didžiosios Kunigaikštystės istorijai, kurios paveldui taip pat skiriu daug dėmesio."

    Tadeusz Bujnicki

  • Auksinės šaknys

    Auksinės šaknys. Yaa Gyasi

    Kvapą gniaužiantis Ganos ir JAV rašytojos Yaa Gyasi romanas „Auksinės šaknys" pasakoja dviejų seserų skirtingas gyvenimo istorijas. Tai neįtikėtiną emocinę jėgą skleidžiantis pasakojimas. Rafinuota kalba parašyta istorija, kupina nenumaldomo liūdesio ir pamažu besiskleidžiančio grožio. Tai knyga, kuri įamžina jėgas formuojančias ne tik šeimų, bet ir tautų gyvenimus.

    Efija ir Esė – netikros seserys, gimusios skirtinguose Ganos kaimeliuose XVIII amžiuje. Efija ištekinama už pasiturinčio anglo ir patogiai gyvena ištaigingoje Keip Kosto pilyje. Efija net nežino, kai jos sesuo Esė įkalinama tos pačios pilies požemiuose, o vėliau parduodama kartu su tūkstančiais kitų vergų Aukso pakrantėje, kurioje klesti vergų prekyba. Esė atsiduria Amerikoje, kur ir jos vaikai bei anūkai augs vergijoje.

    Viena knygos „Auksinės šaknys" linija seka Efijos palikuonis ir šimtmečius trunkančius karus Ganoje. Kita pasakoja apie Esės ir jos vaikų gyvenimą Amerikoje. Medvilnės plantacijos Misisipėje, pilietinis karas, anglių kasyklos Alabamoje, džiazo klubai ir XX amžiaus šėlsmas Harleme. Kaip laikas ir jo atnešti pokyčiai veikia žmonių gyvenimus? Kokią įtaką savo gyvenimui turime mes patys?

    „Auksinės šaknys" pasakoja septynių kartų istoriją ir aprėpia tris žemynus. Tai intymus pasakojimas apie sielvartą ir džiaugsmo paieškas, apie žmonių likimus, kuriuos labiausiai keičia laikas, aplinkybės ir tik labai nedaug jie patys. Pasakodama apie kelių kartų žmones autorė aprėpia didelę pasaulio istorijos dalį ir užčiuopia iš kartos į kartą paveldimus jausmus, baimes ir lėtą gijimą nuo patirtų skriaudų.

    Yaa Gyasi (g. 1989) gimė Ganoje, o augo Hantsvilyje, Alabamoje. Stanfordo universitete baigė anglų kalbą, mokėsi kūrybinio rašymo Ajovos universitete. Jos debiutinis romanas „Auksinės šaknys", kurį parašė būdama vos 26-erių, buvo įkvėptas kelionės į Ganą. Gimtąją šalį ji aplankė 2009 metais, pirmą kartą nuo tada, kai dar būdama vaikas išvyko su tėvais. Romanas pelnė daugybę apdovanojimų, tarp jų PEN/Hemingway Award ir American Book Award ir yra išverstas į daugiau nei 25 kalbas.