• Anuomet

    Anuomet. Kazys Almenas

    Kazio Almeno knyga „Anuomet" nukelia į gana tolimą praeitį: vaikystės atsiminimų fragmentai šeimai gyvenant Kaune, tėvo su dviem mažais sūnumis pasitraukimas iš Lietuvos ir gyvenimas pereinamosiose Vokietijos DP stovyklose, nelengvas įsikūrimas Amerikoje bei studijų metai Nebraskos universitete.

    Atsigręžiant į daugybę per pastaruosius dešimtmečius leistų knygų matomas šios knygos „kitoniškumas", neatitinkantis memuarų tradicijos suformuoto kanono. Kazio Almeno atsiminimų knygoje ryški kelių pasakojimo manierų, kelių kalbėjimo būdų ir perspektyvų sandūra. Beveik visose atsiminimų dalyse atsiranda pasakojimo distancija, savotiška fokusuotė, kuri sujungia frag¬mentiškus vaikystės ir jaunystės prisiminimus su brandžios gyvenimo patirties kupinu tų pačių įvykių vertinimu. Praeities aplinkybės vertinamos ne tik iš laiko distancijos, bet ir iš intelektualaus žinojimo konteksto, keičiant požiūrį, žvelgiant į patirtus įvykius, juos papildant jau susiformavusia kultūros ir istorijos samprata.

    Atsiminimai parašyti lengvu, ironijos ir humoro prisodrintu stiliumi. Autorius nevengia išplėstų pasakojimų apie vieną ar kitą jo vaikystės ar jaunystės įvykį, sutiktus asmenis. Rašytojas moka išlaikyti siužetinę intrigą, kuri „prikausto" prie teksto šių atsiminimų skaitytoją, įtraukia jį į praeities įvykių svarstymą.

  • Aš esu Vanagas

    Aš esu Vanagas. Arvydas Anušauskas

    „Aš esu Vanagas" – istoriko Arvydo Anušausko knyga, kurioje remiantis naujausiais tyrimais pasakojama apie anksčiau nežinomus Lietuvos partizanų vado gyvenimo, kovos, tardymo ir mirties epizodus.

    2018 m. buvo skirti vieno iš Lietuvos partizanų vadų Adolfo Ramanausko–Vanago atminimui. Šimtųjų jo gimimo metinių pradžią lydėjo netikėta žinia – buvo patvirtinta, jog rasti jo palaikai. Metus vainikavo iškilmingos valstybinės laidotuvės, kurių metu Adolfas Ramanauskas–Vanagas atgulė amžino poilsio Antakalnio kapinėse. Ką iš tiesų žinome apie vieną žymiausių pokario kovų asmenybių, jo didvyriškas pastangas atkurti Lietuvos nepriklausomybę ir jo bylos tyrimą KGB rūmų rūsiuose?

    Knygą „Aš esu Vanagas" parengęs istorikas Arvydas Anušauskas teigia, kad ši knyga nėra bandymas atsakyti į pastarojo meto viešojoje erdvėje pasklidusias provokacijas ir bandymus menkinti partizanų kovų atminimą. Anot jo, čia bandoma pažvelgti į vieno žmogaus istoriją, remiantis ne tik archyvuose randama dokumentine medžiaga, bet ir kitomis, pagalbinėmis disciplinomis, tokiomis kaip archeologija, grafologija, teismo medicina. Jos padeda prakalbinti dokumentus, kad šie papasakotų tai, kad plika akimi nematoma.

    Grafologų tyrimai padėjo įrodyti, kaip KGB struktūros bylose klastojo parašus. Medicinos psichiatrijos ekspertai dalinosi savo įžvalgomis, vartydami Lukiškių ligoninėje darytus įrašus, kai Vanagas po kankinimų atgavo sąmonę. „Aš esu Vanagas" kviečia skaitytojus pažvelgti į skausmingiausią Lietuvos istorijos epizodą iš naujo ir įvertinti dėl Lietuvos nepriklausomybės žuvusius didvyrius.

    Šioje knygoje istorikas Arvydas Anušauskas atskleidžia, kaip KGB vykdė Vanago persekiojimo operaciją, suėmimą, kokius kankinimus pasitelkė siekdami išgauti prisipažinimą, kaip buvo klastojami dokumentai ir bylos duomenys. Pasakojimą papildo ir Adolfo Ramanausko–Vanago žmonos Birutės Mažeikaitės–Ramanauskienės istorija, ir nepriklausomoje Lietuvoje vestos nusikaltimų prieš partizanus bylos tyrimo detalės. Knygos prieduose skaitytojai ras autentiškų šaltinių – nuo nuotraukų iki paties Vanago rašytų tekstų, partizaninių kovų aprašymų, interviu su dukra.

    Knygos autorius Arvydas Anušauskas – lietuvių istorikas, politikas, Lietuvos Respublikos Seimo narys. Daugiau nei dvi dešimtis metų dirbo istorijos mokslo srityje kaip tyrėjas ir pedagogas, nuo 2000 m. buvo vienas iš tarptautinio Antikomunistinio kongreso organizatorių. Arvydas Anušauskas priklauso Prezidentinei Tarptautinei komisijai nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams įvertinti. Už savo veiklą yra įvertintas valstybiniais Estijos ir Lietuvos apdovanojimais. Jis – 24 knygų autorius ir bendraautorius, prisidėjo rengiant 14 dokumentinių filmų.

  • Bendratis

    Bendratis

    „Bendratis" – trečioji jaunesniosios kartos poeto Mindaugo Nastaravičiaus (g. 1984) knyga. Pirmasis eilėraščių rinkinys „Dėmėtų akių" (2010) įvertintas Zigmo Gėlės premija už geriausią metų poetinį debiutą. Antroji knyga – „Mo" (2014) – autoriui pelnė Jaunojo jotvingio premiją, rinkinys pateko į Metų knygos rinkimų penketuką ir Kūrybiškiausių knygų dvyliktuką. M. Nastaravičius taip pat rašo pjeses, bendradarbiauja su įvairiais Lietuvos teatrais. 2015-aisiais už dramaturgiją jis apdovanotas „Auksiniu scenos kryžiumi".

  • Filosofijos kursas per šešias ir ketvirtį valandos

    Filosofijos kursas per šešias ir ketvirtį valandos. Witold Gombrowicz

    Lenkų rašytojo Witold Gombrowicz knyga „Filosofijos kursas per šešias ir ketvirtį valandos" – tikras literatūros perlas. Autorius supažindina su svarbiausiais pasaulio filosofais ir jų idėjomis. Tai puikus leidinys visiems besidomintiems filosofija.

    Knygoje „Filosofijos kursas per šešias ir ketvirtį valandos" autorius su kandžiu sąmoju, netikėtomis įžvalgomis ir provokuojančia kritika apžvelgia I. Kanto, G. Hėgelio, S. Kierkegardo, A. Šopenhauerio, Ž. P. Sartro ir M. Heidegerio idėjas. Tai jis padaro šešiose „vienos valandos" esė. O vieną „penkiolikos minučių" esė jis skiria marksizmui.

    Witold Gombrowicz (1904–1969) – rašytojas, eseistas ir scenaristas, vienas reikšmingiausių XX amžiaus lenkų rašytojų. 1968 metais buvo nominuotas Nobelio literatūros premijai. Milan Kundera apibūdino jį kaip „vieną geriausių amžiaus romanistų".

    W. Gombrowicz studijavo teisę Varšuvos universitete, metus praleido Prancūzijoje, o grįžęs pradėjo dirbti Varšuvos teisme sekretoriumi. Tuo pat metu pradėjo ir rašyti. Išgarsėjo parašęs dramą „Ivona, Burgundijos princesė" ir romaną „Ferdydurkė". Drama „Ivona, Burgundijos princesė" buvo pastatyta ir Stokholmo teatre, kur ją režisavo pats Ingmaras Bergmanas.

    Autoriaus knygos Lenkijoje buvo laikomi skandalingomis ir netinkamomis, todėl beveik 40 metų jo darbai šalyje buvo uždrausti. Paskutiniuosius savo metus W. Gombrowicz gyveno Prancūzijoje, kur dėstė filosofiją. Knyga „Filosofijos kursas per šešias ir ketvirtį valandos" yra būtent šių paskaitų ir jose gimusių apmąstymų rezultatas.

  • Gyvenęs pagal priesaiką

    Gyvenęs pagal priesaiką : atsiminimai apie Kazimierą Kalibatą.

    Ši knyga „Gyvenęs pagal priesaiką. Atsiminimai apie Kazimierą Kalibatą" – tai atsiminimai apie violončelininką, žinomą folkloristą, „Versmės" leidyklos bendradarbį, vieną „Lietuvos valsčių" serijos monografijos „Pašvitinys" sudarytoją Kazimierą Kalibatą, jo visuomeninę ir kultūrinę veiklą.

    Knygoje „Gyvenęs pagal priesaiką. Atsiminimai apie Kazimierą Kalibatą" pateikiami ir jo paties užrašyti įspūdžiai iš vaikystės, artimųjų gyvenimo, pokario laikotarpio, su meile ir įdomiai aprašytas niekuo neišsiskiriantis iš tūkstančio kitų Žiemgalos krašto Vilūnaičių kaimas. Tam reikia turėti folkloristo gyslelę (panašiai kaip Mikalojaus Katkaus „Balanos gadynė"), skirti dėmesio ir iškelti kaip vertybę. K. Kalibato gyvenimas padalintas tarp violončelės ir liaudies dainos, susidūrimai su netoli nuo mūsų nutolusia okupacijos prievarta, kova su ja sklinda iš atsiminimų puslapių ir gali sudominti neabejingą skaitytoją.

  • Išrasta Lietuvoje

    Išrasta Lietuvoje

    2018 metais minint atkurtos Lietuvos šimtmetį, o Lietuvos patentų įstatymui (1928 m. gegužės 14 d. paskelbtas „Išradimų ir patobulinimo apsaugojimo įstatymas") skaičiuojant devyniasdešimtuosius metus, šešių Vilniaus universiteto istorikų parengta monografija skaitytojus chronologiškai veda per Lietuvos išradėjų ir išradimų istoriją nuo ikivalstybinių, pagoniškų-gentinių baltų visuomenės laikų iki mūsų dienų, nepaliekant užnugaryje išeivijoje gyvenusių bei kūrusių Lietuvos mokslininkų-išradėjų.