• Alkibijadas

    Alkibijadas. Platonas

    Antikoje „Alkibijadas" buvo laikomas geriausiu įvadu į Platono filosofiją. Tai dialogas, kuriame Sokratas aiškinasi kaip išugdyti tikrą politiką. Jo pašnekovas, jaunasis Atėnų elito atstovas Alkibijadas, nors, atrodytų, ir turėtų būti idealus tokio pokalbio partneris, kaip kad dažnai nutinka Platono Sokratui, toks toli gražu nėra. Nepaisant to, Sokrato įžvalgos apie tai, ką reiškia būti politiku, koks jo vaidmuo ir kokios atsakomybės, ataidi iki mūsų laikų netikėtai aktualiai.

  • Audrų sesuo

    Audrų sesuo : Alės istorija. Lucinda Riley

    Lucinda Riley (Liusinda Raili) – britų rašytoja, kurios romanai „Orchidėjų namai", „Levandų sodas" greitai užkariavo viso pasaulio skaitytojų širdis.

    Ciklas „Septynios seserys" – nuostabūs pasakojimai apie įvaikintas seseris, išskirtinio, mįslingo likimo moteris, siekiančias sužinoti savo tikrąsias istorijas.

    „Audrų sesuo. Alės istorija" pasakoja apie Alę, antrąją iš seserų, pavadintų Plejadžių žvaigždžių vardais. Jos pasaulis – jūra ir buriavimas. Pakviesta dalyvauti prestižinėje regatoje, ji drauge suranda ir meilę. Atrodo, laimei nėra ribų. Tačiau viskas staiga nutrūksta, mirus Alės tėvui. Viską metusi, ji lekia į pasakiškus vaikystės namus prie Ženevos ežero, – bet laidotuvės jau įvyko, o kiekviena iš seserų gauna po nuorodą su paslaptingomis koordinatėmis. Alė leidžiasi į savosios istorijos paieškas, vedančias į Norvegiją...

    Norvegijoje Alė pamažu atveria langą į savo praeitį. Kaip ji susijusi su jauna dainininke iš kaimo, Ana Landvik, vėliau gyvenusia Osle ir prieš šimtą metų dainavusia pirmajame žymiosios Griego operos „Peras Giuntas" pastatyme? Vis daugiau sužinodama apie Aną, Alė ima klausti savęs: kas iš tikrųjų buvo jų tėvas? Ir kur yra septintoji jų sesuo?

    Šiaurės grožis, muzikos kerai ir užburianti šimto metų senumo Anos istorija, kuri taip stipriai susijusi su dabartimi, – visa tai tampa naujuoju Alės gyvenimu. O kai ji sutinka smuikininką Tomą, kuris kažkodėl nuo pirmo žvilgsnio regisi jai artimas, ima aiškėti, kad jos jaunystės meilė – muzika – visai nebuvo atsitiktinumas...

    Alę likimas nuveda į Norvegiją. O kas laukia kitų seserų? Istorijos tęsiasi.

  • Baltoji mirtis

    Baltoji mirtis. Petri Sarjanen

    „Raudonasis milžinas kaipmat sudoros mažylę Suomiją!" Būtent taip visas pasaulis kalbėjo 1939-ųjų lapkričio pabaigoje, prasidėjus Sovietų Sąjungos ir Suomijos Žiemos karui. Tačiau nedidelė šalis atsilaikė, apgynė savo nepriklausomybę.

    Neįtikimai ištvermingas ir sumanus, tykantis priešų su paprastu šautuvu be optinio taikiklio, per kelis karo mėnesius žymusis snaiperis Simo Häyhä (1905–2002) nukovė daugiau kaip 500 sovietų karių. Jis laikomas vienu geriausių snaiperių per visą istoriją.

    Baltoji mirtis... Štai tokį grėsmingą slapyvardį atšiauriame Kolos ruože pelnė paprastas suomių ūkininkas ir medžiotojas, kuris tapo tikra didvyriško pasipriešinimo legenda.

  • Boriso Davidovičiaus kapas

    Boriso Davidovičiaus kapas. Danilo Kiš

    Danilo Kišas (1935, Subotica – 1989, Paryžius) – vienas iškiliausių XX amžiaus serbų rašytojų ir labiausiai į užsienio kalbas verstų Serbijos autorių.

    Intelektualiosios prozos genijus, pralenkęs laiką postmodernių stilių įvairove. Tėvynėje apkaltintas plagiatu, pripažinimo sulaukė Vakaruose. Nominuotas Nobelio literatūros premijai, negavo jos vien dėl to, kad mirė per anksti.

    Danilo Kišas pirmąsias knygas išleido Serbijoje, vėliau dėl politinių priežasčių persikėlęs j Paryžių. Tik tada jis ėmė skinti literatūrines premijas tiek anuometinėje Jugoslavijoje, tiek Italijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje, JAV.

    Už literatūrinius veikalus apdovanotas daugeliu tiek tuometinės Jugoslavijos literatūrinių premijų (tarp jų Andričiaus), tiek užsienio šalių: Italijos, Prancūzijos (Grand aigle d'or de la ville de Nice už viso gyvenimo literatūrinę veiklą), Vokietijos, Amerikos (Bruno Schulz Prize) ir kt.

    „Boriso Davidovičiaus kapas" - pirmoji D. Kišo knyga lietuviškai. Septynios novelės, montažo principu sujungtos į romaną. Jame pogromų prieš žydus banga Tulūzoje 1330-aisiais, pilietinio karo ugnimi alsuojanti 1937-ųjų Ispanija, stalininių represijų nusiaubta Sovietų Sąjunga... Kuriamas j negailestingus sistemos gniaužtus patekusios asmenybės paveikslas. Fantastinis realizmas istorinius faktus sulieja su fikcijomis, o eseistika priartėja prie poezijos. Tokios kūrybos rezultatas paprastai vadinamas aukštąja literatūra.

    Romanas „Boriso Davidovičiaus kapas" (Grobnica za Borisa Davidoviča) parašytas 1976 metais. Montažo principu pasakojami istoriniai XX amžiaus pirmosios pusės Rytų Europos įvykiai (politinės apgaulės, išdavystės, žudynės). Kai kurios novelės parašytos kaip prasimanytos biografijos, kurių protagonistai susiduria su tikromis istorinėmis asmenybėmis: fikcija ir objektyvūs faktai mainosi, susilieja. Romane „Boriso Davidovičiaus kapas" poetiškumas susipina su esė, groteskas susimaišo su parabole, jaučiama fantastinio realizmo dvasia.

    Romanas „Boriso Davidovičiaus kapas" išverstas į daugiau nei 20 pasaulio kalbų. Į lietuvių kalbą yra versta D. Kišo novelių, šio autoriaus romanas leidžiamas pirmą kartą.

  • Charmidas

    Charmidas. Platonas

    „Charmidas" yra vienas iš Platono dialogų, kuriame Sokratas kalbina jauną ir populiarų vaikiną – Charmidą – apie tai, ką reiškia būti santūriam? Sokrato ir Charmido diskusija paliečia daug svarbių su santūrumu susijusių klausimų, kurie aktualūs ir šiandien.

  • Dangaus valdovai

    Dangaus valdovai. Jaroslavas Melnikas

    „Čia, kalnuose, vis dar buvo vasara, nors ir ne tokia karšta kaip apačioje. O ten, vis taip pat toli kaip ir anksčiau, baltavo negyvos viršukalnių grandinės, į dangų keldamos savo veržlias keteras. Retkarčiais sustodavau ir, pridengęs akis nuo saulės, žiūrėdavau į jas: tarsi būčiau jautęs, kad ten – mano pradžia, mano gyvenimas, mano pabaiga."

    Jis – filosofas, svaiginančią akademinę karjerą iškeitęs į mažo miestelio romantiką. Nuo gyvenimo rutinos herojų gelbsti atsitiktinės giminingos sielos, nuoširdžiais prisilietimais palengvinančios kasdienybės „grandines".

    Kiekvienas turi savo paslaptį ir slaptas mintis. Ar galima mylėti paukštę, savo svajonę? Apie tai – neįprastame, provokuojančiame žinomo „egzistencinės" prozos autoriaus romane „Dangaus valdovai", kurį galima pavadinti ir filosofine pasaka.